Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė su LVK nariais aptarė švietimo problemas

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 15 d. antradienis

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) išplėstiniame prezidiumo posėdyje. Jo metu aptarti aktualūs švietimo klausimai – informacinių technologijų specialistų ruošimas, nevalstybinių aukštųjų mokyklų vieta bendroje aukštojo mokslo politikoje, profesinio mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

LVK nariai pažymėjo, kad rinkoje itin juntamas informacinių technologijų specialistų trūkumas ir pasiūlė didinti šių studentų skaičių, duodant laiko atitinkamai pasiruošti profesinėms ir aukštosioms mokykloms. Šiuo metu informacinių technologijų specialistus rengia 21 profesinio mokymo įstaiga, jose vykdoma 11 programų. Šiuos specialistus taip pat ruošia ir Lietuvos aukštosios mokyklos.

„Informacinių technologijų specialistų rengimui šiais metais skirtas ypatingas dėmesys. Planuojant pirmosios pakopos valstybės finansuojamų vietų skaičių, informacinių technologijų specialistus rengiančios studijų programos buvo išskirtos į atskirą konkurencinę grupę, skiriant jai 700 studijų krepšelių. Šių specialistų rengimo mokymo programos ir jų pasiūla, atsižvelgiant į rinkos poreikius, vis plečiama“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė.

A. Pitrėnienė pažymėjo, kad visos aukštosios mokyklos – ir valstybinės, ir nevalstybinės – yra svarbios, todėl reikia akcentuoti ne tiek konkurencijos, kiek bendradarbiavo svarbą, rengiant bendras studijų programas ir ruošiant specialistus darbo rinkai. „Nevalstybinės aukštosios mokyklos siūlo nemažai patrauklių studijų programų ir pritraukia jas norinčiųjų studijuoti“, – pastebėjo ministrė, paklausta, kokia valstybės politika šių aukštųjų mokyklų atžvilgiu. – Daugelį metų nebuvo priimami reikalingi sprendimai, todėl šiandien turime situaciją, kai universitetai į kai kurias studijų programas nebesurenka studentų. Dėl šios priežasties svarbu bendradarbiauti bei surasti savo nišą“, – teigė ministrė.

Susitikimo metu LVK nariai taip pat domėjosi profesiniu mokymu – praktiniu mokytojų kvalifikacijos vertinimu, galimybe suteikti eksperimentinį statusą profesinėms mokykloms bei šių mokymo įstaigų etatų normatyvų peržiūrėjimu. Švietimo ir mokslo ministrė informavo, kad vasarą sudaryta grupė iki lapkričio pabaigos turi parengti siūlymus dėl profesinio mokymo etatų normatyvų.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama didinti švietimo sistemos ir verslo bendradarbiavimą, yra pasirašiusi 8 bendradarbiavimo sutartis su asocijuotomis verslo struktūromis. Šiuo metu rengiamos sutartys su dar dviem asociacijomis.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »