Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė susitiko su jai viešą laišką parašiusiu mokiniu

Publikuota: 2015 m. spalio 8 d. ketvirtadienis

Internete viešą laišką švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei paskelbęs Kauno „Santaros“ gimnazijos mokinys Tautvydas Kiršys lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje. Perskaičiusi jo laišką, švietimo ir mokslo ministrė pakvietė dešimtoką gyvai aptarti jo viešai išsakytus pastebėjimus ir problemas, kurias jis mato švietimo sistemoje.

Šešiolikmetis prisipažino norėjęs susitikti su ministre, bet nedrįsęs parašyti elektroninio laiško tiesiogiai jai. Vaikinas sakė nesitikėjęs, kad naujienų svetainėje paskelbtas jo tekstas sulauks tokio dėmesio. „Turite labai aktyvią ministrę, – juokėsi A. Pitrėnienė. – Stengiuosi suspėti visur ir pasikalbėti su visais – mokiniais, studentais, profesinių sąjungų atstovais ir kitais socialiniais partneriais. Man svarbi kiekviena nuomonė, ji paskatina viską pergalvoti ir ieškoti geriausių sprendimų“.

T. Keršys tikino, kad nėra linkęs vien tik piktintis Lietuvos švietimo sistema, o nori pateikti konkrečius pasiūlymus, ką reikėtų keisti. „Man patinka klausyti, kas kalbama pamokose, gerbiu mokytojus ir noriu su jais užmegzti ryšį. Tikrai nesu nežinia kuo pasipiktinęs, blogai besimokantis mokinys. Mano metinis vidurkis, berods, 9,4“, – sakė dešimtokas.

Susitikimo metu Kauno „Santaros“ gimnazijos mokinys teigė, kad vienos ar dviejų pamokų per savaitę neužtenka išmokti dalykui. Kaip pavyzdį jis pateikė rusų kalbą. Anot vaikino, mokiniai nespėja įsisavinti žinių, todėl užsienio kalbai išmokti turėtų būti skiriamos bent keturios pamokos per savaitę. Taip pat jis mano, kad klasės valandėlės mokyklose nėra reikalingos. Vietoje jų geriau įvesti papildomą pamoką, per kurią mokiniai galėtų ateiti pas mokytojus ir išsiaiškinti dalykus, kurių nespėjo suprasti per pamoką. Kaunietis rėmėsi JAV pavyzdžiu. Prieš maždaug metus jis pusę metų mokėsi vienoje geriausių mokyklų Mičigano valstijoje.

„Klasės valandėlės mokyklose reikalingos aptarti ir išspręsti mokinių problemas. Konsultacinės valandos yra visai kas kita. Kiekvienas mokinys turi teisę gauti nemokamą mokytojų konsultaciją. Ji gali būti teikiama po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumų mokantis. Tokios konsultacijai skirtos valandos numatytos bendruosiuose ugdymo planuose “, – aiškino švietimo ir mokslo ministrė.

Vaikinas pasakojo, kad JAV mokiniams suteikiama daugiau laisvės – jie gali išsirinkti dalykus, kuriuos nori mokytis. Jo nuomone, Lietuvos mokyklose trūksta ir meninio ugdymo, tačiau ministrė priminė, kad mokiniai gali rinktis neformalųjį ugdymą – būrelius. A. Pitrėnienė teigė nemananti, kad reikėtų visiškai pereiti tik prie individualaus moksleivių ugdymo. Ji priminė, kad Lietuvoje buvo išbandyta sistema, kai mokiniai galėjo rinktis, kuriuos dalykus jie labiau nori mokytis – humanitarinius ar tiksliuosius. Tačiau mokslininkai įvertino, kad tai buvo nesėkminga patirtis.

Anot ministrės, vaikai turi įgyti visapusišką išsilavinimą, nes devintokas ar dešimtokas dar negali tiksliai žinoti, ko jam gali prireikti gyvenime. Atėjus laikui rinktis profesiją, mokinys gali suprasti padaręs klaidą, nesimokęs vieno ar kito dalyko. Todėl vis tiek turi būti minimalus būtinų pamokų skaičius. „Gyvenimas nėra tik tai, ko norime. Visuomenėje pilna taisyklių, kurių reikia laikytis, taip pat jų yra ir mokykloje. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai mokinys gabus, jam turi būti sudaryta galimybė mokytis kitokia forma. Mokiniai ir dabar gali susidaryti individualų mokymosi planą. Todėl patariu pasikalbėti su savo mokyklos vadovais, juolab, kad pats labai gerai mokaisi“, – siūlė švietimo ir mokslo ministrė.

A. Pitrėnienė pažymėjo, kad greitų pokyčių švietimo sistemoje negalima tikėtis. Ji paragino nebijoti ir kitus švietimo situacija Lietuvoje nepatenkintus mokinius ar mokytojus kreiptis ir diskutuoti, ieškoti bendrų sprendimų. Ministrė taip pat pakvietė vaikiną prisijungti prie Lietuvos moksleivių sąjungos ir tapti jos visuomeniniu patarėju.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »