Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino priėmimo į valstybės finansuojamas vietas minimalius reikalavimus

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 13 d. ketvirtadienis

Asmenys, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, jau nuo 2016 m., be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų, turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino minimalius rodiklius stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas. Juose numatyta, kad 2016 ir 2017 metais abiturientai, norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, turės išlaikyti patenkinamu lygiu (surinkti 16 balų) jau tris brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos. Lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – į universitetus, mokyklinį – į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminus stojantiesiems būtina išlaikyti jau nuo 2015 metų.

„Darbo grupė Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2017 m. tvarkos aprašui parengti išanalizavo šių metų bendrojo ugdymo mokyklose matematikos brandos egzaminą laikiusiųjų rezultatus, taip pat stojančiųjų bendrojo priėmimo rezultatus. Vyko diskusijos su mokinių, aukštųjų mokyklų (kolegijų ir universitetų), Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), studentų, Nacionalinio egzaminų centro atstovais. Visi pritarė, jog matematikos egzamino klausimas nebuvo pakankamai išdiskutuotas, taip pat neatsižvelgta į pereinamojo laikotarpio svarbą. Todėl visi darbo grupės nariai sutiko, kad mokykloms reikia duoti daugiau laiko pasirengti ir atitinkamai paruošti mokinius“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Nuo 2018 m. abiturientai, norintys studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, jau turės būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t.y., surinkti ne mažiau kaip 36 balus. Pretenduojantiems į humanitarinių mokslų srities studijas, meno pedagogikos ir humanitarinių dalykų pedagogikos studijas išliks ta pati kartelė – jie turės būti gavę bent 16 balų matematikos egzamino įvertinimą. Absoliuti išimtis dėl matematikos egzamino ir toliau bus taikoma stojantiesiems į menų studijas – jiems laikyti matematikos brandos egzaminą nėra privaloma, tačiau būtina išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminus.

Minimalūs rodikliai netaikomi stojantiesiems, kurie anksčiau baigė mokyklą, taip pat asmenims, dėl sveikatos atleistiems nuo brandos egzaminų bei įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje. O dėl to, ar taikyti minimalius rodiklius valstybės nefinansuojamoms vietoms, sprendžia pačios aukštosios mokyklos ir nurodo tai savo priėmimo taisyklėse.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »