Treji aukštojo mokslo pertvarkos metai: studentai dar vis laukia permainų

Publikuota: 2012 m. kovo 10 d. šeštadienis

Antradienį, kovo 6 d. Vyriausybėje vyko diskusija apie aukštojo mokslo pertvarkos rezultatus ir galimas perspektyvas. Konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“, kurią organizavo Lietuvos Studentų sąjunga, kalbėta, kad praėjus trejiems pertvarkos metams ryškių pokyčių aukštojo mokslo kokybės srityje vis dar nematoma.

Pasak Sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, kokybės ir kiekybės pasiausvyra studijose galima tik sutarus politinei bei akademinei bendruomenei dėl iš tiesų į studentą orientuotų studijų įgyvendinimo. Kad tai įvyktų, keistis turi ne tik teisinė aplinka, mano D.Dikšaitis, bet ir aukšųjų mokyklų elgsena, kultūra.

„Praėjo trys aukštojo mokslo pertvarkos metai. Vis dėlto susirinkę aptarti studijų gerinimo proceso rezultatų ir galimų perspektyvų turėjome pripažinti, kad lankstumo, modernumo ir žadėtų didesnių galimybių studentams  naujoji studijų sistema dar vis neužtikrina“, – teigia jis.

Konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad aukštosios mokyklos stengiasi neprarasti studentui skirto krepšelio, todėl studijas baigia beveik visi įstojusieji.

„Krepšelis pasiteisina tik tada, jei studijų pasirinkimas yra tikslingas ir dažniausiai – kai į aukštąją mokyklą stojama ne iškart po vidurinės“, – nuomonę išreiškė „Alliance for Recruitment“ vadovas Andrius Francas.

Į Kauno kolegijos direktoriaus M.Misiūno klausimą, kas atsakingas, jei absolventas neranda darbo, A.Francas atsakė, kad toks studentas iš viso neturėtų gauti diplomo.

„Ką daryti su rengimu tų žmonių, kurie yra nereikalingi? Jų tiesiog nereikia rengti“, – sako A.Francas, pridurdamas, kad darbdaviai laukia motyvuotų, žingeidžių ir darbščių darbuotojų.

Studentų atstovai atkreipė dėmesį, kad ne visos teoriškai pertvarkos suteiktos galimybės iš tiesų pasiekiamos studentams. Ne visais atvejais siekiama vieno pagrindinių kokybinių rodiklių – studijų lankstumo. Pavyzdžiui, ištęstinės studijos yra pusantro karto ilgesnės, nei nuolatinės, tačiau vis tiek dirbantis studentas negali lanksčiai susidėlioti savo studijų programos. Taip pat studentas negali pasirinkti laisvojo dalyko iš kitos aukštosios mokyklos, nors tai ir numatyta Mokslo ir studijų įstatyme.

 

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »