Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) dėstytojai ir mokslininkai pradėjo šalies kapitalo rinkai ir visai visuomenei svarbų projektą – „Investicijų pritraukimo į Lietuvos kapitalo rinką“ mokslinį tyrimą, kurio tikslas – potencialiems investuotojams, bendrovių vadovams, verslo bendruomenei, valstybės institucijų sprendimų priėmėjams pateikti kapitalo rinkos analizę bei rekomendacijas, kaip skatinti šios rinkos plėtrą bei didinti konkurencingumą.

VU TVM tyrimu bus siekiama nustatyti veiksnius, kurie lemia kapitalo rinkos patrauklumą ir konkurencingumą tiek vietiniams, kiek užsienio investuotojams, bus analizuojama bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama ar rengiamasi prekiauti vertybinių popierių biržoje, patirtis ir lūkesčiai. Taip pat Lietuvos ir užsienio šalių patirtis sėkmingai pritraukiant portfelines investicijas bei efektyviai panaudojant informacines technologijas.

Projektui pasibaigus mokslininkai suformuluos ir pateiks ekonominių, organizacinių pasiūlymų kompleksą, kurių įgyvendinimas finansų sektoriuje padidins investavimo Lietuvoje patrauklumą.

„Kapitalo rinka yra viena iš svarbiausių priemonių pritraukiant finansinius išteklius į privatųjį ir viešąjį sektorius. Lietuvos verslo finansavimas šalyje turimomis lėšomis užtikrina finansinės sistemos subalansuotumą ir stabilumą, mažina priklausomybę nuo bankinio sektoriaus ir skatina ūkio augimą bei darbo vietų kūrimą“, – sako VU TVM prof. dr. Arvydas Paškevičius. – „Tarkim, JAV du trečdaliai pinigų į verslą ateina iš kapitalo rinkos, Europoje – trečdalis, o Lietuvoje šiuo būdu į verslą pritraukiama vis dar labai maža dalis pinigų“.

Pasak prof. dr. A. Paškevičiaus, tai ypač ryšku krizės laikotarpiu – pastaraisiais metais užfiksuotas tik vienas kiek didesnis pinigų pritraukimas iš kapitalo rinkos, nors verslui skolintis iš bankų buvo gerokai sunkiau, bankai labai sugriežtinę paskolų gavimo sąlygas.

NASDAQ OMX Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė teigia, kad kapitalo rinkos plėtra turėtų būti suinteresuoti ir tuo rūpintis visi rinkos dalyviai, priežiūros institucija, kartu ir vyriausybė, nes išvystyta kapitalo rinka yra visos šalies ekonomikos augimo variklis. Baltijos rinka turi daug neišnaudotų resursų, pavyzdžiui, valstybinės įmonės, kurių akcijos paprastai būna saugi ilgalaikė investicija ir smulkiesiems investuotojams, ir kiekvienos rinkos stuburui – pensijų fondams. Pastarieji taip pat turėtų daugiau investuoti į vietines bendroves, tokiu būdu pensijų fondų lėšos liktų šalyje ir būtų panaudotos šalies bendrovių augimui, darbo vietų kūrimui ir kt.

„Dėl to labai džiaugiamės, kad akademinė bendruomenė įsijungė į Lietuvos kapitalo rinkos konkurencingumo gerinimo procesą ir laukiame rekomendacijų, kurios, kaip tikimės, bus sėkmingai įgyvendintos ir padarys postūmį tolimesnei Lietuvos ir Baltijos kapitalo rinkos plėtrai“, – sako Arminta Saladžienė, NASDAQ OMX Baltijos rinkos vadovė.

Tyrimo „Investicijų pritraukimo į Lietuvos kapitalo rinką“ pradžią pažymėjo diskusija, kurioje pranešimus skaitė ir apie kapitalo rinkos potencialą bei kelius jam stiprinti diskutavo Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, Lietuvos Edukologijos universiteto prof. Algis Žvirblis, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka, Vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Rinkos operacijų departamento vadovas Saulius Malinauskas ir Danijos prekybos rūmų (angl. Danish Chamber of Commerce in Lithuania) valdybos narys Torbenas Pedersenas (Torben Pedersen).

VU TVM prof. dr. Arvydas Paškevičius sako, jog tai, kad diskusijoje dalyvavo atsakingi savo sričių profesionalai, rodo, kad verslo ir akademiniuose sluoksniuose kapitalo rinkos svarba verslo vystymuisi yra suvokiama. Vis tik, būtina į šią lėšų pritraukimo galimybę atkreipti daugiau visuomenės ir verslo atstovų dėmesio.