Vis daugiau abiturientų nori laikyti informacinių technologijų, gamtos mokslų egzaminus

Publikuota: 2013 m. kovo 22 d. penktadienis

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 39 980 kandidatų (2012 metais – 44 852 kandidatai). Tai 4872 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (14 430 kandidatų) arba keturis egzaminus (12 057 kandidatai). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 325 kandidatai.

Kandidatų pasirinkimai
Šiemet daugiau abiturientų rinkosi informacinių technologijų ir gamtos mokslų valstybinius brandos egzaminus. Informacinių technologijų egzaminą laikys 2 630 kandidatų – 6,58 proc. nuo bendro užsiregistravusių laikyti egzaminus skaičiaus, kai pernai jį buvo pasirinkę– 4,64 proc. , biologijos – 8 499 kandidatai – 21,26 proc., pernai – 20,78 proc., chemijos – 3 295 kandidatai – 8,24 proc., pernai – 7,62 proc., fizikos – 3112 – 7,78 proc., pernai – 7,30 proc.

Jau antrus metus iš eilės didėja technologijų mokyklinio brandos egzamino populiarumas. Iš viso 9308 kandidatai pareiškė norą laikyti mokyklinį technologijų egzaminą, taigi 23,28 proc. kandidatų, pernai laikė 9697 kandidatai – 21,62 proc.

„Šiemet padaugėjo laikančiųjų informacinių technologijų, chemijos, biologijos, fizikos valstybinius brandos egzaminus. Vadinasi, daugiau jaunimo ketina rinktis gamtamokslines studijas. Tai rodo, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas, planuodami savo karjeros kelią“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje po privalomo valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šiemet, kaip ir pernai, rikiuojasi: valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas – 16 998 kandidatai, valstybinis istorijos – 16 213 kandidatų, valstybinis matematikos – 15 973 kandidatai.

Kaip ir pernai, brandos egzaminų sesijoje dalyvaus mažesnis ankstesniais metais mokyklas baigusiųjų skaičius – 663 (pernai – 745). Tuo tarpu eksternų skaičius nežymiai išaugo. Praėjusiais metais jų registravosi 1143, o šiemet – 1169.

Planuojama, kad 2013 m. valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus vertins apie 1800 vertintojų Jau dabar ketinimą dirbti valstybinių brandos egzaminų vertintojais yra pareiškę 2700 įvairių dalykų mokytojų. Šiais metais prieš brandos egzaminų sesiją tradiciškai vyks naujų vertintojų mokymai. Ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų vertintojų mokymuisi.

Apie egzaminus
Kovo mėnesio paskutinę savaitę mokyklose bus vykdomos kalbų įskaitos. Pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas – užsienio kalbos (anglų) – vyks gegužės 25 dieną, o paskutinis - informacinių technologijų – vyks birželio 19 dieną.

Pakartotinė sesija, vyksianti birželio 20 d. – liepos 5 d. planuojama tiems abiturientams, kurie dėl rimtų priežasčių negalės dalyvauti pagrindinės sesijos egzaminuose, užsienio šalių mokyklų abiturientams, namuose mokytiems mokiniams ir įkalinimo įstaigų asmenims.
Neišlaikiusiems lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino, bus galima laikyti lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą pakartotinės sesijos metu.
Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus planuojama paskelbti iki 2013 metų liepos 12 d. Visi rezultatai (pakartotinės sesijos ir apeliacijų) bus paskelbti iki liepos 19 d. Mokyklinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas, gimtųjų ir lietuvių kalbos ir literatūros – per 9 darbo dienas.

Kandidatas, nesutinkantis su brandos egzamino darbo vertinimu, per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos, gali teikti mokyklos vadovui apeliaciją dar kartą darbą peržiūrėti ir pakartotinai jį įvertinti.

Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos ir literatūros, kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), menų, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »