Duomenys telefone: kokios technologijos apsaugos geriausiai?

Publikuota: 2017 m. gegužės 11 d. ketvirtadienis

Išmanusis telefonas mūsų dienomis yra ne tik susisiekimo, fotografavimo, vaizdo įrašų peržiūroms ar pramogoms skirta priemonė. Jis tapo bene svarbiausia asmeninių ir neretai darbo duomenų talpykla. Būtent dėl šios priežasties negalima nustoti kalbėti apie išmaniojo telefono saugumą. Kokie saugos sprendimai mūsų dienomis patikimiausi?  

Piršto atspaudo skaitytuvas

Ši funkcija yra praktiškai visuose išmaniuosiuose telefonuose flagmanuose. Kaip teigia Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje, apsaugoti savo telefoną piršto atspaudu yra kur kas pažangesnis ir saugesnis būdas už apsaugojimą slaptažodžiu.

„Pastebėta, kad paprastai žmonės neskiria daug laiko sugalvoti sudėtingą slaptažodį. Turbūt ne vienas pripažins, jog dažnai pasirenka savo gimimo metus, vaikų vardus ir kitus panašius variantus, kuriuos atspėti net ir pašaliniams tampa gana paprasta. Tuo tarpu piršto atspaudą padirbti kur kas sudėtingiau“, –  komentuoja S. Skupas.

Anot pašnekovo, kitas piršto atspaudo naudojimo privalumas tas, kad žmogui ir pačiam nereikia įsiminti jokių skaičių ar raidžių kombinacijų – užtenka pridėti savo pirštą prie telefone integruoto skaitytuvo ir telefonas atrakinamas.

Akies rainelės atpažinimas

Šiuo metu taip pat vis daugiau kalbama apie rainelės atpažinimo technologiją ir jos poreikį išmaniajame telefone. Rainelė – tai aplink vyzdį esanti spalvota skritulio formos akies dalis, kuri pas kiekvieną yra autentiška. Skiriasi net to paties žmogaus skirtingų akių rainelės. Būtent todėl jų autentifikavimas iš tiesų patikimas.

Kaip teigia S. Skupas, kol kas tokį skaitytuvą turi tik neseniai pristatyti telefonai „Samsung Galaxy S8”. „Jų kamera turi specialų vaizdo filtrą bei infraraudonųjų spindulių LED jutiklį. Jie leidžia atpažinti akies rainelės raštą net ir esant blogam apšvietimui“, – paaiškina S. Skupas.

Specialios saugumo platformos

Šiais laikais dažno gyvenime blanksta ribos tarp darbo ir laisvalaikio. Lygiai taip pat telefone neretai maišosi darbo duomenys ir asmeninė medžiaga. Nerimaujantiems dėl savo darbo duomenų saugumo, kai telefoną naudoja ir laisvalaikiu, verta pasidomėti, ar jame nėra įrankių skirtų sukurti atskirą sustiprinto saugumo erdvę sukurti.

„Kai kuriuose telefonuose galima rasti specialius aplankus, kurie yra apsaugomi atskirais slaptažodžiais arba atrakinami, naudojant piršto atspaudo ar akies rainelės nuskaitymą. Beje, tokie aplankai pašaliniams gali būti padaromi nematomais“, – sako S. Skupas.

Jei telefone tokių funkcijų nėra, verta paieškoti darbo duomenims apsaugoti skirtų programėlių. Pavyzdžiui, atsisiuntus vieną iš tokių, savo „Gmail“ pašte galima turėti atskirą, papildomai apsaugotą aplanką darbo elektroniniams laiškams.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »