Slaptažodžiai išnyks?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 15 d. ketvirtadienis

Dar 2004 m. kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas pareiškė, kad slaptažodžių greitai nebeužteks, norint patikimai apsaugoti informaciją. Tačiau praėjo 12 metų, o mes vis dar jais naudojamės. Tad kokia visgi jų ateitis?

Slaptažodžiai nebegarantuoja apsaugos

Slaptažodžius valdančios bendrovės „Dashlane“ duomenimis, šiuolaikiniam žmogui tenka įsiminti net apie 90 slaptažodžių. Dėl to žmonės susigalvoja paprastus, silpnus slaptažodžius, taip pat naudoja tą patį slaptažodį daugybėje skirtingų tinklalapių.

„Telesign“ atlikta apklausa rodo, kad 69 proc. ekspertų mano, jog tik vartotojo vardo ir slaptažodžio naudojimas negarantuoja pakankamo apsaugos lygio. 72 proc. įsitikinę, kad jų bendrovėse slaptažodžiai nebebus naudojami 2025 m.

Biometrijos bumas

Pirštų atspaudai, balso ir veido atpažinimas, akies rainelės ir plaštakos venų skenavimas – turime daugybę bandomų, bet vis dar plačiai neįsigalinčių biometrijos būdų, naudojamų apsaugai.

Kai kurie Artimųjų Rytų bankai siūlo klientams kombinuotą biometrijos būdą – veido atpažinimą ir pirštų atspaudų skenavimą. Vienas Didžiosios Britanijos bankas neseniai anonsavo klientų balso atpažinimo technologiją. „Worldpay“ įmonės viduje testuoja venų atpažinimo technologiją.

Slaptažodžių ateitis

Kad slaptažodžiai visai išnyks, šiuo metu nebemanoma. Greičiausiai apsaugai bus naudojamas įvairių priemonių rinkinys. Slaptažodžiai bus naudojami kartu su biometriniais atpažinimo būdais.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »