Prezidentūroje vykusiame pasitarime kibernetinio saugumo klausimais valstybės institucijų ir įstaigų atstovai aptarė, kaip ruošiamasi įgyvendinti ir užtikrinti ryšių tinklų ir informacijos apsaugą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu.

Valstybės kontrolė dar 2009  m. atlikusi išankstinį tyrimą „Strateginės informacijos sauga“ identifikavo dvi problemines sritis – strateginio planavimo ir teisinės bazės bei organizacinės struktūros ir tarpinstitucinio bendradarbaivimo trūkumus. Auditoriai konstatavo, kad tuo metu Lietuvoje trūko  nuoseklaus ir visapusiško teisinio šios srities reglamentavimo, nebuvo  aiškus institucijų, turinčių užtikrinti informacijos saugą, funkcijų pasiskirstymas ir jų bendradarbiavimas tarpusavyje, nebuvo nustatyti strateginės elektroninės informacijos saugos objektai,  nebuvo sukurta grėsmių ir jų prevencijos, incidentų pasekmių valdymo ir likvidavimo sistema. Todėl kilus strateginės elektroninės informacijos apsaugos grėsmei, nebūtų aišku, kas ir kaip turėtų ją suvaldyti.

Šios probleminės sritys išlieka aktualios ir šiandien. Į tai Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį 2013 m. audito ataskaitoje „Valstybės informacinių išteklių plėtra“. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros reglamentavimas iki šiol yra fragmentiškas. Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos bei kitos institucijos nuo 2006 m. nesutarė dėl el. informacijos saugos (kibernetinio saugumo) įstatymo nuostatų ir jo rengimo tikslingumo, todėl nenustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų, ypatingos svarbos (kritinių) informacinių infrastruktūrų tinklų ir informacijos saugumo valdymo, kontrolės ir priežiūros reikalavimai. Taip pat nenustatytas ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų skaičius ir neparengta metodika, kaip juos identifikuoti ir valdyti.