Žmonės vis dar tiki telefoniniais sukčiais

Publikuota: 2016 m. sausio 14 d. ketvirtadienis

Nors sukčiai meistriškai prisitaiko prie naujovių ir atranda vis išradingesnių būdų, kaip apgaulės būdu išvilioti iš žmonių jų slaptus duomenis, reikalingus prisijungiant prie interneto bankininkystės, visgi „senieji“ sukčiavimo būdai vis dar madingi. Sukčių tendencingai pasirinktų aukų reakcija, susidūrus su stresine situacija, deja, nesikeičia – žmonės dažnai, nė patys to nesuvokdami, lieka apgauti.

Dažniausi sukčių „taikikliai“ – vyresnio amžiaus gyventojai

Telefoniniai sukčiai potencialias aukas pasirenka neatsitiktinai. Neretai jie susisiekia su gyventojais, besinaudojančiais fiksuoto ryšio telefonu – tokius telefonus vis dar naudoja vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos sukčiai įsigudrinę pasirinkti pagal vardą (šis dažnai leidžia nuspėti, kuris žmogus galėtų būti vyresnis) ir gyvenamąją vietą. Dar dažniau sukčių skambučių sulaukiama ir į mobiliuosius telefonus. Fiksuojama, kad dažniausiai aukomis tampa vyresnio amžiaus, paprastai virš 50 m., moterys.

Dažnas scenarijus, kai sukčiai, paskambinę potencialai aukai ir apgaulingai prisistatę teisėsaugos pareigūnais ar banko darbuotojais, informuoja, jog klientų sąskaitos yra naudojamos nusikalstamai veikai vykdyti, per jų sąskaitas plaunami pinigai ar atliekamos kitokios neteisėtos finansinės operacijos, todėl neva siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas darančius asmenis, užkardyti neteisėtus pervedimus ar užblokuoti prisijungimą prie internetinės bankininkystės, būtina atskleisti internetinės bankininkystės slaptažodžius, kurie naudojami finansinėms operacijoms internetu atlikti. Kitame telefono gale atsidūrusioms aukoms  neretu atveju tokios sukurtos istorijos pakanka – žmonės tuojau pat, nieko neįtardami, pateikia visą informaciją, reikalingą prisijungiant prie jų sąskaitos.

Deja, po to tenka skaudžiai skaičiuoti nuostolius. Sukčiai, prisijungę prie žmogaus sąskaitos, be jo žinios ir sutikimo neteisėtai inicijuoja greitųjų kreditų iš greitųjų kreditų bendrovių užsakymus, perveda sąskaitose esančias pinigines lėšas į galimai kitų nusikalstamos veikos bendrininkų sąskaitas ir tokiu būdu užvaldo jiems nepriklausančias pinigines lėšas.

„Taikikliais“ tampa ir įmonės

Į sukčių pinkles patenka ne tik fiziniai asmenys, bet ir įmonės. Tai ypač būdinga šalyje veikiančioms tarptautinėms bendrovėms. Pavyzdžiui, sukčiai apsimeta tokių kompanijų vadovais ar kitais atsakingais asmenimis ir telefonu ar el. paštu susisiekę su šalyje veikiančių padalinių atsakingais asmenimis paprašo įvykdyti tam tikrų sumų skubius pavedimus. Prieš tai nusikaltėliai, kad būtų kuo įtikinamesni ir nesukeltų abejonių, per socialinius tinklus ir kitais kanalais meistriškai surenka visą informaciją apie įmonę ir joje dirbančius už finansus atsakingus asmenis.

Būtinas ne tik žmonių sąmoningumas...

Siekiant užkardyti nusikaltimo atvejus, visų pirma, svarbiausias žmonių suvokimas. Nei bankai, nei jokių kitų institucijų atstovai niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik sąskaitos savininkui žinomų prisijungimo prie internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelės slaptažodžių (PIN ar TAN kodų, mokėjimo kortelės numerio, galiojimo datos ir pan.) telefoniniais skambučiais ar elektroniniais laiškais. Tokių duomenų griežtai negalima perduoti jokiems tretiesiems asmenims – tai tik sąskaitos savininkui žinoma informacija.

...bet ir galimybė bankams keistis informacija apie neteisėtoje veikloje dalyvaujančius asmenis

Vienas pagrindinių sukčių įrankių vykdant nusikalstamas veikas yra tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos banko sąskaitos, į kurias pervedamos neteisėtai įgytos piniginės lėšos ir jos išgryninamos. Sąskaitas banko skyriuose atsidaro jie patys arba pagal sukčiautojų nurodymus talkinantys asmenys, kurie neteisėtai pervestas pinigines lėšas išgrynina arba perduoda visas su sąskaitos valdymu susijusias banko priemones (mokėjimo korteles, interneto banko slaptažodžius) sukčiautojams naudotis patiems.

Dažnai bankui su tokiais asmenimis nutraukus dalykinius santykius, jie kreipiasi į kitus bankus, kuriuose vėl atsidaro sąskaitas ir sudaro galimybę vykdyti panašaus pobūdžio neteisėtas veiklas. Tai daro didelę žalą gyventojams, kelia nepasitikėjimą moderniomis mokėjimo priemonėmis. Todėl neišvengiamas tampa reikalingų įstatymų papildymas, nustatant galimybę bankams tarpusavyje keistis informacija apie asmenis, kurie aktyviais ar pasyviais veiksmais dalyvauja neteisėtoje sukčiavimo veikloje. Tai būtų ypač reikšminga, siekiant užkardyti tokius sukčiavimo atvejus. Panašu, kad šiuo metu projektas skinasi kelią Seime.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »