Bankas SNORAS per tris šių metų ketvirčius dirbo pelningai

Publikuota: 2011 m. lapkričio 5 d. šeštadienis

Bankas SNORAS per tris šių metų ketvirčius uždirbo 7,079 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 18,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo gauta 5,968 mln. litų pelno. Pelningai dirbo ir banko SNORAS grupė – uždirbta 5,60 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.

„Finansinis sektorius Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai konkurencingas, tačiau dirbame pelningai nepaisant netikrumo dėl galimai sulėtėsiančio šalies ūkio augimo ir kol kas dar neaiškios euro zonos perspektyvos. Šiais metais itin aktyviai veikėme skolos vertybinių popierių rinkoje, todėl artimiausi uždaviniai yra ieškoti nišų veikos plėtrai, o pritrauktas lėšas sėkmingai įdarbinti kredituojant verslą ir gyventojus“, – teigia AB banko SNORAS prezidentas Raimondas Baranauskas.

Banko SNORAS turtas per tris 2011 metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 13,6 proc. (978,4 mln. litų) ir pasiekė 8,141 mlrd. litų. Banko turto augimą labiausiai lėmė naujos akcijų emisijos metu pritrauktos lėšos ir sėkmingai išplatinti skolos vertybiniai popieriai.

Šiemet bankas išplatino visą 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją ir per ją pritraukė institucinį investuotoją – Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“ valdomą alternatyvaus investavimo fondą „JFP Emerging Europe Momentum Fund“. Vien per šių metų sausio – rugsėjo mėn. bankas SNORAS išplatino indėlių sertifikatų už 317,76 mln. litų, o obligacijų – už 260,03 mln. litų.

Banko SNORAS akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 2 proc. (10,7 mln. litų), iki 604,3 mln. litų.

Banko indėlių portfelis per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, išaugo 1 proc. (74,7 mln. litų), iki 6,077 mlrd. litų, paskolų portfelis sumažėjo 6 proc. (233,7 mln. litų), iki 3,699 mlrd. litų. Bankas SNORAS ir toliau aktyviai kreditavo verslą, tačiau paskolų portfelio mažėjimą lėmė sprendimas parduoti dalį paskolų.

Banko grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 2 kartus (53,151 mln. litų) ir sudarė 105,259 mln. litų.
 
Bankas SNORAS, konservatyviai vertindamas paskolų portfelio riziką, per tris šių metų ketvirčius padarė 35,8 mln. litų atidėjinių.

Plačiausią 258 klientų aptarnavimo padalinių tinklą Lietuvoje valdantis bankas SNORAS toliau vykdė jo plėtrą – duris atvėrė naujas filialo skyrius Šilutėje ir klientų aptarnavimo padalinys Kauno oro uoste. Be to, šalyje šiuo metu veikia 339 banko SNORAS bankomatai.

Per metus banko SNORAS klientų skaičius išaugo 51 tūkst. ir šių metų spalio 1 d. siekė iš viso 1,187 mln. Bankas yra išdavęs klientams beveik 485 tūkst. mokėjimo kortelių, o apyvarta kortelių sąskaitose per metus padidėjo 15,5 proc. (572,845 mln. litų), iki 4,272 mlrd. litų.

Bankas SNORAS taip pat aktyviai kūrė naujas darbo vietas. Bankas naujų darbuotojų priėmė į informacinių technologijų ir kitus padalinius bei investavo į klientų aptarnavimo tinklą.

2011 m. spalio pradžioje banke SNORAS dirbo 1383 darbuotojai, jų skaičius per metus išaugo 129. Banko SNORAS grupės įmonėse, įskaitant banką, spalio 1 d. dirbo 2686 darbuotojai, arba 201 specialistu daugiau nei prieš metus.

SNORO grupės turtas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, išaugo 11,9 proc. (1,205 mlrd. litų) ir pasiekė 11,361 mlrd. litų. Grupės paskolų portfelis per metus nežymiai sumažėjo (1,7 proc., arba 94,4 mln. litų), iki 5,323 mlrd. litų, o indėlių portfelis padidėjo 3,6 proc. (316,8 mln. litų), iki 9,076 mlrd. litų.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »