Bankas persikrausto į telefoną

Publikuota: 2016 m. liepos 14 d. ketvirtadienis

 

DNB banko atlikta apklausa parodė, kad naudotojai vis labiau linkę banką nešiotis savo kišenėje – beveik 60 proc. respondentų norėtų viena jų telefone esančia programėle valdyti visas savo sąskaitas skirtinguose bankuose. Maža to, augant pasitikėjimui mobiliąją bankininkyste, naudotojai pageidautų vis daugiau ir sudėtingesnių operacijų, kurias jie galėtų atlikti savo išmaniuoju telefonu.

Kodėl tai svarbu? Nes tai tendencija, kurią lėmė technologijų pokytis. Mobili bankininkystė skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, kuris prasidėjo banke diegiant SMS žinutėmis pasiekiamas paslaugas, tačiau tik išmaniųjų įrenginių atsiradimas ir spartus jų vystymasis išjudino giluminius pokyčius bankuose ir naudotojų elgsenoje. Bankų skyriai keičiasi, didelė dalis jų funkcijų persikelia į mobilią erdvę ir šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį. Tegul „bankas kišenėje“ šiandien skamba kaip šiek tiek pretenzinga metafora, tačiau jau rytoj tai bus tiesiog fakto konstatavimas.

Išmanusis telefonas jau dabar leidžia naudotojams patiems atlikti anksčiau sudėtingomis laikytas bankines operacijas – mokėti už pirkinius, pervesti pinigų, atlikti mokėjimus tarp savo sąskaitų, grąžinti kreditą, peržiūrėti sąskaitos išrašą. Akivaizdu, kad ateityje banko klientai norės naudotis visomis telefono teikiamomis galimybėmis, kurios jau šiandien atrodo neribotos.

Telefonas keičia įpročius – aparatą naudotojas rankose laiko daug dažniau nei piniginę. Galima teigti, kad mobilusis pagalbininkas, be kurio daugelis nebeįsivaizduoja gyvenimo, jau yra tapęs elektronine piniginės, kišenės ar taupyklės versija. Net 65 procentai apklausoje dalyvavusių banko klientų, naudodamiesi mobilia programėle, mielai planuotų savo biudžetą, kas antras naudotųsi elektronine taupykle.

Tik vienas faktas: pernai lapkritį DNB mobiliosios bankininkystės programėle buvo atlikta daugiau finansinių operacijų nei visuose šio banko Lietuvos skyriuose kartu sudėjus. Ir nuo lapkričio ši tendencija nesikeitė ir nebepasikeis, mat vos pradėję naudoti programėles, žmonės vis rečiau naudojasi kitais bankų kanalais. Štai Europoje per paskutinį penkmetį aktyvių mobiliosios bankininkystės vartotojų dalis kone patrigubėjo – nuo 9 iki 25 procentų.

Tiesa, kol kas Europos naudotojai mobiliosios bankininkystės pagalba atlieka gana paprastas operacijas: 78 procentai tikrinasi sąskaitos likutį, 53 procentai tikrina atliktą banko pavedimą, 40 procentų gauna aktualius pranešimus trumpąją žinute (SMS). Tačiau neabejoju, kad atsirandant naujų paslaugų ir tobulėjant išmaniosioms technologijoms, vartotojai vis labiau įgus atlikti mobiliaisiais įrenginiais vis daugiau ir vis įvairesnių bankinių operacijų.

Technologijas mes suvokiame kaip nuolatinį proveržį, todėl jos negali riboti ar būti stabdančiu elementu. Daugiau negu pusė banko apklausoje dalyvavusių ir mobiliąja bankininkyste besinaudojančių banko klientų pageidautų atsikratyti, jų manymu, varžančių limitų. Net 60 procentų apklaustųjų nurodė, kad norėtų telefonu pervesti didesnes sumas, negu dabar jiems yra leidžiama. Iš jų trečdalis norėtų, kad limito nebūtų išvis. Ir tai yra labai svarbus pokytis – naudotojai banką telefone vertina kur kas liberaliau, paprasčiau nei realybėje. Virtualus bankas jiems tampa tik viena iš daugelio mobiliųjų paslaugų, todėl stereotipai, kuriais vadovaujasi daugelis bankų klientų įprastoje aplinkoje tiesiog nustoja veikę virtualiame pasaulyje. 

Taigi, naudotojų elgesys keičiasi – jie tampa drąsūs ir patys nori atlikti operacijas, kurios šiuo metu atliekamos asmeninio bankininko pagalba. Jau dabar 62 procentai apklausoje dalyvavusių banko klientų norėtų turėti galimybę mobiliojoje programėlėje užblokuoti ir atblokuoti savo banko kortelę, kas dešimtas – greitai pasiskolinti pinigų, kas septintas – pasinaudoti taupymo produktais: indėliais, obligacijomis, investiciniais fondais. Trečdalis apklaustųjų pageidautų turėti galimybę gauti vartojimo paskolą, mokėti mokesčius, gauti priminimus apie svarbius įvykius, tarkime, kortelės ar indėlio galiojimo termino pabaigą. Be to, tyrimo dalyviai savo komentaruose pažymėjo, jog norėtų, kad visos paslaugos, net ir neribotos, būtų saugios ir atliekamos nesudėtingai – taigi, bankai susiduria su iššūkiu, kaip subalansuoti saugumą ir vartotojų norą kuo paprasčiau valdyti savo finansus.

Naudotojai atsikrato baimių, susijusių su svarbios ir jautrios asmeninės informacijos – adresų, asmens kodų ar banko sąskaitų numerių – naudojimu mobiliuosiuose telefonuose. Kitaip tariant, naudotojai priima internete įprastas žaidimo taisykles ir būtent žaidimų elementai, kurių esama ir bankų programėlėse, jiems leidžia jaustis įprastoje aplinkoje.

Juolab, kad bankai turi įrankių, užtikrinančių saugią mobiliosios bankininkystės aplinką. Bene penktadalis apklaustųjų naudotųsi Touch ID  funkcija jungiantis prie banko programėlės savo telefone ir atliekant bankines operacijas. Populiarėjant šiam pirštų antspaudus atpažįstančiam ir programėlės funkcijas atrakinančiam įrankiui, bankai ateityje savo klientams galės pasiūlyti ir daugiau laisvės veikti.

Taigi, nedidelė apklausa, kurioje dalyvavo kiek daugiau nei 400 žmonių parodė didelius pokyčius, kurie, panašu, tampa negrįžtami. Bankas persikrausto į telefoną. Ir mums visiems tai patinka.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »