DNB banko 2013 metų veiklos rezultatai

Publikuota: 2014 m. vasario 12 d. trečiadienis

AB DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis 2013 metais uždirbo 57,1 mln. litų grynojo pelno (88,4 mln. litų 2012 m)., o AB DNB banko grupė – 45,6 mln. litų grynojo pelno (80,4 mln. litų. 2012 m.). Rezultatai apskaičiuoti pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

„Sustiprinome pozicijas visose svarbiausiose verslo srityse – paskolų portfelis individualiems ir verslo klientams augo sparčiau už rinką, Lietuvos gyventojams suteikėme daugiau nei pusės milijardo litų vertės naujų būsto paskolų, o daugiau nei trečdalis šiemet verslą Lietuvoje registravusių įmonių savo finansiniu partneriu pasirinko DNB banką. Didėjant klientų skaičiui, banko indėlių portfelis augo vidutiniškai po milijoną litų kasdien, o paskolų nuostoliai buvo minimalūs. Pasiektas finansinis rezultatas viršijo mūsų lūkesčius. Pelno dydžiui didžiausios įtakos turėjo didesnės sąnaudos, susijusios su investicijomis į informacines technologijas ir bankinių sistemų atnaujinimą, bei dėl vis dar išliekančių žemų rinkos palūkanų normų mažesnės grynosios palūkanų pajamos. Žvelgiant į ateitį pozityvu yra tai, kad ekonominė aplinka sudaro prielaidas tvariai bei subalansuotai plėtrai 2014-ais metais,“– sako AB DNB banko prezidentas ir valdybos pirmininkas Bjornar Lund

Preliminarias duomenims AB DNB banko grupės turtas palyginti su 2012 metais padidėjo 3,9 proc. ir 2013 gruodžio 31 d. perkopė 12,0 mlrd. litų ribą. 

Per 2013 m.  AB DNB bankas pasirašė 2,4 mlrd. litų vertės naujų paskolos sutarčių, t.y. 273 mln. litų daugiau palyginti su  2012 metais. Todėl grynasis DNB grupės paskolų portfelis padidėjo 4,3 proc. iki 8,9 mlrd. litų  2013 m. gruodžio 31 dieną. Gyventojams suteiktų kreditų  portfelis per metus išaugo 4,1 proc., o juridiniams asmenims – 4,4 procento.

Augant fizinių asmenų bei verslo subjektų indėliams, banko indėlių portfelis palyginti su 2012 m., padidėjo 6,3 proc. iki 6,3 mlrd. litų. Tam teigiamos įtakos turėjo per metus 49,4  tūkstančiais padidėjęs individualių ir verslo klientų skaičius. Šis veiksnys taip pat buvo svarbus pajamų už suteiktas finansines pasaugas augimui.  

AB DNB banko grupės grynosios pajamos 2013 m. sudarė 364,1 mln. litų. Didžiausią lyginamąjį svorį – 58,5 proc. – veiklos pajamose sudarė grynosios palūkanų pajamos. Dėl išliekančių žemų rinkos palūkanų normų, grynosios palūkanų pajamos palyginti su 2012 m. buvo 11,8 proc. mažesnės. Grynosios paslaugų ir komisinės pajamos už klientams suteiktas paslaugas palyginti su 2012 m. padidėjo 16,8 procento.

Grupės operacinės ir kitos išlaidos  2013 m. sudarė 312,0 mln. litų. Palyginti su 2012 metais, jos padidėjo 56,8 mln. litų, iš kurių 50,8 mln. litų sudarė kaštai, susiję su investicijomis į informacinių sistemų atnaujinimu. Šių investicijų dėka yra sukurtas technologinis pagrindas tvariai banko plėtrai ilgalaikėje perspektyvoje. Numatoma, kad šiemet operacinėms sąnaudoms įtakos turės išlaidos, susijusios su banko pasirengimu euro įvedimui Lietuvoje, o tai pat numatomomis tęsti investicijomis į klientams patogesnių elektroninių, telefoninių ir savitarnos paslaugų  kanalų plėtrą bei jų prieinamumo ir funkcionalumo didinimą.   

Augant ekonomikai ir dėl to mažėjant klientų rizikai, 2013 m. AB DNB banko grupė specialiesiems atidėjiniams skyrė 2,1 mln. litų palyginti su 43,1 mln. litų 2012 metais. Laikydamasis tinkamos rizikų valdymo politikos, bankas vykdo visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »