DNB banko analitikai, pristatydami Baltijos šalių ekonomikos situaciją, artimiausiais metais prognozuoja, kad dėl įtemptos padėties aplinkinėse rinkose ekonomikos augimo tempai regione bus gerokai lėtesni nei šiemet.

Šiais metais Baltijos šalys pagal ekonomikos augimo tempus užima lyderio pozicijas Europos Sąjungoje (ES). Tačiau bendrijos ūkio laukiantis sąstingis, kurį lems daugelyje šalių numatomas valstybės išlaidų karpymas, darys stiprią įtaką ir Baltijos šalių užsienio prekybai: jos augimas bei ekonomikos plėtra neišvengiamai sulėtės, tačiau išliks spartesnė, palyginti su kitomis ES šalimis.

Užsitęsusi Europos Sąjungos valstybių skolų krizė ir didelis tolesnės raidos neapibrėžtumas blogina verslo bei gyventojų lūkesčius, neigiamai atsiliepia vidaus vartojimui ir investiciniams planams, nes verslas nelinkęs rizikuoti. Šios priežastys artimiausiais metais turės didžiausią įtaką ekonomikos tendencijoms.

Tarp Baltijos šalių Estija išsiskiria geresnėmis ilgalaikėmis perspektyvomis, o Lietuvos ir Latvijos ekonomikos augimui labiausiai trukdys vangi viešojo sektoriaus pertvarka, menkas užsienio investuotojų dėmesys bei didelė emigracija.

Lietuva. Jei ES kiltų nauja recesijos banga, ji labai neigiamai paveiktų Lietuvos ūkio plėtrą. Galimus padarinius sušvelnintų investicijų bei konkurencingumo didinimas. Tačiau tam reikalinga nuosekli, energinga ir kryptinga valstybės politika. Vyriausybė lyg ir nustatė tinkamas veiklos gaires bei mėgina jas įgyvendinti, bet pažanga kol kas menkoka – tai liudija tiek verslo apklausų, tiek tarptautinių konkurencingumo tyrimų rezultatai. Šalies ekonomikos stabilumui ir sparčiam augimui užtikrinti būtina pertvarkyti viešąjį sektorių ir verslo aplinką, o konkurencingumo skatinimas turėtų tapti pagrindiniu Vyriausybės ir verslo prioritetu. DNB analitikai prognozuoja, kad, darbo rinkoje pamažu didėjant užimtųjų skaičiui, nedarbo lygis Lietuvoje 2011 m. pabaigoje sieks 14 proc., o kitąmet, silpstant emigracijos srautams, sumažės iki 12 proc. Be to, naujausi duomenys leidžia tikėtis, kad metų pabaigoje, sumažėjus infliaciniam spaudimui, realusis darbo užmokestis pradės augti.

Latvija. Šalyje mažėja bedarbių, sparčiau kyla atlyginimai. Nors realus darbo užmokestis didėja nedaug, bet, mažėjant nedarbui, vidaus vartojimas atsigauna. Tą patvirtina mažmeninės prekybos augimas – jo tempas šiemet Latvijoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tačiau šalies ūkio ilgalaikės perspektyvos nėra puikios: Latvijos ekonomika yra itin jautri paklausos pokyčiams ES regione, o jam gresia recesija. Šaliai būtina skverbtis į naujas rinkas ir didinti kol kas žemą konkurencingumą.

Estija. Palankūs rodikliai – atsigaunanti darbo rinka, emigracijos nebuvimas, stipri užsienio prekyba – leidžia tikėtis neblogos ilgalaikės perspektyvos. Tačiau ir itin geri pasiekimai negarantuoja, kad šalies ūkis išvengs neigiamos išorinės įtakos. Pagrindinių Estijos užsienio partnerių ūkio augimo perspektyvos ateinantiems dvejiems metams smarkiai suprastėjo, todėl estams neverta tikėtis 2012–2013 m. pakartoti šiemetį šuolį. Kita vertus, kryptinga Estijos investicijų pritraukimo politika leis sumažinti neigiamą išorės įtaką ekonomikai ir jau 2013 m. šalies plėtros tempas sugrįš į tvarumo zoną. Dėl aukšto privataus sektoriaus skolos lygio, skolinimas namų ūkiams ir verslui ateinančiais metais dar buksuos.