Gyventojų lūkesčiai prastėja, tačiau finansinio turto statistikoje kol kas neatsispindi

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 10 d. trečiadienis

Per pastaruosius kelerius metus šalies ekonominė padėtis pagerėjo. Leidimas šaliai įsivesti eurą nuo kitų metų – tarsi ekonomikos stiprumo ir stabilumo įvertinimas. Neatšaukiamo kurso, kuriuo litai bus keičiami į eurus, paskelbimas tarsi turėjo sumažinti nerimą, tačiau namų ūkiai dėl savo finansinės padėties šiemet nerimauja labiau negu pernai. Vis dėlto nerimas kol kas atsispindi apklausose, bet ne namų ūkių finansų statistikoje.

Vartotojų nuomonė apie tai, kaip per artimiausius 12 mėnesių pasikeis jų namų ūkio finansinė padėtis, nuo pat metų pradžios blogėja, rodo Statistikos departamento vartotojų nuomonių tyrimo duomenys. Rugpjūčio mėnesį manančių, kad per artimiausius 12 mėnesių namų ūkio finansinė padėtis pablogės, buvo maždaug dukart daugiau (32 proc.) negu manančių priešingai (15 proc.).

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė nurodo kelias priežastis, kodėl lūkesčiai blogėjo. „Pirma, nerimas prieš įvedant eurą. Nors neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas tarsi turėjo sumažinti nerimą, tačiau jis tik sustiprėjo. Beje, panaši gyventojų lūkesčių prastėjimo tendencija artėjant euro įvedimo datai buvo stebima ir pernai Latvijoje. Antra, geopolitiniai neramumai turi arba turės įtakos namų ūkių lūkesčiams: svarbu ne tik tai, kad laikinai gali sumažėti kai kurių produktų, kurių nebeįsileidžia Rusija, kainos, bet ir galima politinių priemonių įtaka darbo rinkai ir darbo užmokesčiui. Trečia, po gana spartaus ekonomikos atsigavimo augimo tempas paprastai sulėtėja. Ir tai jau matyti nedarbo statistikoje: nedarbas mažėja lėčiau“, – sako J. Varanauskienė.

Vis dėlto šie gyventojų lūkesčiai neatsispindi namų ūkių finansų elgsenoje. Antrą 2014 metų ketvirtį, palyginti su pirmu ketvirčiu, turtas buvo 1,02 mlrd. litų, arba 2,6 proc. didesnis. Balandį–birželį didėjo visų rūšių finansinis turtas: indėlių finansų institucijose padaugėjo 485 mln. litų, investicijų į obligacijas vertė (įskaitant Vyriausybės taupymo lakštus) – 49 mln. litų, investiciniuose fonduose sukauptų lėšų vertė – 17 mln. litų, pagal gyvybės draudimo sutartis sukauptų lėšų vertė – 139 mln. litų. Antros pakopos pensijų fonduose kaupiamų lėšų vertė antrą ketvirtį ūgtelėjo 330 mln. litų.

Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Paskolų portfelio vertė padidėjo 133 mln. litų, arba 0,5 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertė, kuri padidėjo 96,1 mln. litų. Vartojimo paskolų portfelio vertė kito nežymiai (padidėjo 0,3 mln. litų), taip pat ir paskolų kitoms reikmėms vertė (padidėjo 36,5 mln. litų). Naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį yra gerokai didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per antrą ketvirtį Lietuvos komercinių bankų suteiktų naujų paskolų vertė buvo 154 mln. litų, arba beveik trečdaliu (31 proc.) didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.

Pasak ekspertės, artimiausiu metu namų ūkių finansinės elgsenos tendencijos turėtų nesikeisti: finansinis turtas ir toliau didės – daugiausia dėl didesnių realiųjų pajamų ir į finansų institucijas atnešamų iki tol grynaisiais pinigais laikytų santaupų; skolinimosi aktyvumas, jei ir prislops, tai daugiausia dėl sezoninių priežasčių. Kokių nors ypatingų vartojimo pokyčių tikėtis taip pat nereikėtų.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »