Išaugus klientų skaičiui ir veiklos efektyvumui 2011 m. DNB bankas baigė pelningai

Publikuota: 2012 m. vasario 10 d. penktadienis

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantis AB DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, 2011 metais uždirbo 81,0 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Banko pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius per 2011 m. padidėjo 11,9 proc. iki 157,2  mln. litų . 2010 m. bankas buvo patyręs 122.6 mln. litų grynąjį nuostolį, o jo pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius  sudarė 140,5 mln. litų.

 „2011-aisiais pasiekėme užsibrėžtus tikslus – sėkmingai integravomės į didžiausią Norvegijos finansinių paslaugų grupę, sustiprinome savo poziciją šalies mažmeninės ir verslo bankininkystės rinkoje ir po dviejų metų pertraukos dirbome pelningai. Tam didžiausią įtaką darė aktyvi ir kryptinga banko veikla teikiant kokybiškas ir klientų poreikius atitinkančias finansines paslaugas, išaugęs veiklos efektyvumas ir tinkamai valdomo paskolų portfelio kokybė. Pasiekti rezultatai mums leidžia užtikrintai žvelgti į ateitį. Įvertinę galimai lėtesnės ekonomikos plėtros poveikį verslo aplinkai, mes pozityviai vertiname šių metų perspektyvą ir planuojame toliau plėtoti į klientų poreikius orientuotą verslo modelį,“ – sako AB DNB banko prezidentas ir valdybos pirmininkas Bjornar Lund.

Nuosekliai didinant darbo našumą ir optimizuojant veiklą, 2011 m. AB DNB banko  veiklos sąnaudos sumažėjo, o pajamos augo. Palyginti su 2010 m. banko veiklos sąnaudos sumažėjo 5,1 proc. iki 176,5 mln. litų, o pajamos išaugo 2,2 proc. iki 333,7 mln. litų. Didėjant veiklos efektyvumui, banko išlaidų ir pajamų santykinis rodiklis (CIR) 2011 m. pagerėjo iki 52,9 proc.

Skiriant daug dėmesio paslaugų ir aptarnavimo kokybei ir siekiant, kad kuo daugiau esamų ir naujų klientų rinktųsi DNB savo pagrindiniu banku ir aktyviai naudotųsi įvairiomis grupės paslaugomis, per 2011 m. individualių ir verslo klientų skaičius banke išaugo 60.4 tūkstančiais. Tai tapo vienu iš svarbių veiksnių, lėmusiu pajamų iš pagrindinės bankinės veiklos augimą. Gruodžio pabaigoje bankas teikė finansines paslaugas 716 tūkst. individualių ir verslo klientų.

Didėjant klientų skaičiui ir jų lėšoms banko sąskaitose, bendra indėlių suma AB DNB banke palyginti su metų pradžia išaugo 18,7 proc. iki 5,15 mlrd. litų.

2011 m. AB DNB bankas pasirašė 1,6 mlrd. litų vertės naujų paskolos sutarčių, gruodžio pabaigoje jo grynasis paskolų portfelis sudarė 8,9 mlrd. litų. Metų pabaigoje naujai išduodamų paskolų portfelio augimą pristabdė atsargesnė kai kurių verslo klientų pozicija vertinant skolų krizės Europoje poveikį jų svarbiausioms eksporto rinkoms ir tolimesnės verslo plėtros perspektyvai. To pasekoje palyginti su 2010 m. grynasis banko paskolų portfelis buvo 4,4 proc. mažesnis.

Sustiprėjus šalies ekonomikai ir mažėjant klientų rizikai, 2011 m. nuvertėjusių paskolų vertei dengti AB DNB bankas skyrė 75,2 mln. litų. Tai tris kartus mažiau palyginti su 2010 m., kai specialiesiems atidėjiniaims buvo skirta 263,1 mln. litų.

Laikydamasis tinkamos rizikų valdymo politikos, bankas vykdo visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Kviečiame susipažinti su Norvegijos DNB finansinių paslaugų grupės 2011 m. veiklos rezultatais svetainėje www.dnb.no.

Informacija apie AB DNB banko pirmojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus bus skelbiama balandžio 28 dieną.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »