J. Varanauskienė: pakartotinei sunkmečio bangai atėjus, žmonės šįkart jai būtų žymiai geriau pasirengę

Publikuota: 2011 m. gruodžio 16 d. penktadienis

Trečią ketvirtį gyventojų finansinis elgesys prastėjančių nuotaikų nerodė – pastebima SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Šiuo laikotarpiu daugėjo gyventojų santaupų finansų įstaigose, pirmą kartą beveik po trejų metų pertraukos ūgtelėjo paskolų portfelis. Tiesa, dėl nepalankių svyravimų finansų rinkose gyventojų finansinio turto vertė kiek sumenko. Finansų ekspertai prognozuoja, jog pokyčių veikiausiai bus sulaukta šį ketvirtį – dėl SNORO krizės ir slogių euro zonos nuotaikų. Kita vertus, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, pakartotinei sunkmečio bangai atėjus, žmonės šįkart jai būtų žymiai geriau pasirengę.

Pasak J. Varanauskienės, per trečią ketvirtį į įvairias taupymo ir investavimo sąskaitas gyventojai įmokėjo 195 mln. litų daugiau negu iš jų išėmė – tai rodo, jog žmonių motyvacija kaupti turtą finansinių institucijų sąskaitose nemažėjo.

„Trečią metų ketvirtį namų ūkių finansai paprastai tvarkomi lengviau ir ramiau – sąskaitos už šildymą dar negąsdina, galima didesnę dalį pajamų skirti ne pirmo būtinumo išlaidoms, geriau nuteikia atostogų sezonas. Gyventojai toliau taupė, nors ir kiek mažiau, be to, atsirado daugiau norinčiųjų ir galinčiųjų pasiskolinti“, – sako J. Varanauskienė.

Daugėjo naujų paskolų

Gyventojų paskolų portfelis pirmą kartą beveik po trejų metų padidėjo 1 procentu – 367 mln. litų. Visų rūšių paskolų (vartojimo, būsto ir kitų) buvo išduota daugiau negu grąžinta anksčiau paimtų. Būsto paskolų portfelis per tris mėnesius padidėjo 38 mln. litų, arba 0,2 procento – pastaroji tendencija tęsiasi jau antrą ketvirtį.

„Paprastai didėjantis skolinimasis rodo geresnius gyventojų lūkesčius, t. y. kad pajamos nemažės, bus stabilios. Norą skolintis galėjo skatinti ir nedidelės paskolų palūkanos, ir žinios apie griežtesnius skolinimosi reikalavimus ateityje bei nustatytą didesnę pradinę įmoką“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Dvejonės dėl euro taupymo įpročių nepakeitė

Viešojoje erdvėje pasigirstančios abejonės ir nuogąstavimai dėl euro trečią šių metų ketvirtį nepakeitė gyventojų įpročių taupyti nacionaline valiuta, nors litas yra susietas su euru. Indėlių sudėtis pagal valiutas nuo metų pradžios nesikeitė: trečio ketvirčio pabaigoje 70 proc. visų indėlių buvo laikoma litais, ketvirtadalis (24 proc.) – eurais, 5 proc. – kitomis valiutomis.

„Gyventojai, kaip ir rekomenduojama, rinkosi taupyti ta valiuta, kuria gauna pagrindines pajamas, kad nepatirtų valiutos keitimo išlaidų ir nuostolių, jei nepalankiai pasikeistų valiutos kursas“, – pastebi J. Varanauskienė.

Mažos trumpesnio laikotarpio terminuotųjų indėlių palūkanos skatino ne tik rinktis ilgesnį laikotarpį, bet ir investuoti turimas santaupas į obligacijas, kurių palūkanos šiek tiek didesnės. Obligacijų populiarumas pradėjo augti šių metų pradžioje. Trečią ketvirtį gyventojų investicijų į obligacijas suma padidėjo 93 mln. litų. „Vis dėlto po banko „Snoras“ bankroto šios priemonės patrauklumas kuriam laikui gali sumažėti, nes šios rūšies investicijos, kitaip negu indėliai, nėra draudžiamos, tad gyventojai ateityje gali tapti kur kas atsargesni ir atidžiau vertinti gaunamus finansinius pasiūlymus“, – sako J. Varanauskienė.

Paskutinis šių metų ketvirtis pažėrė nemažai nemalonių žinių: apie finansinės ir ekonominės euro zonos šalių padėties blogėjimą, suprastėjusią šalies ekonomikos prognozę, banko bankrotą. „Šie įvykiai turės įtakos namų ūkių finansinei elgsenai, tačiau, net jeigu ateitų antroji sunkmečio banga, gyventojai jai bus geriau pasirengę finansiškai ir labiau patyrę negu 2008–aisiais. Sklandžiai mokant indėlių draudimo fondo išmokas, žmonių pasitikėjimas finansų institucijomis palaipsniui turėtų grįžti. Todėl vis dar galima tikėtis, kad nepalankios sąlygos šįkart gyventojams turės mažesnę įtaką negu prieš trejus metus“, – apibendrina SEB banko ekspertė.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »