Lietuvos bankai pradėjo naudotis Eurosistemos teikiamomis skolinimosi galimybėmis

Publikuota: 2015 m. sausio 28 d. trečiadienis

Lietuvos bankui nuo 2015 m. pradžios tapus Eurosistemos dalimi, šalies komerciniai bankai įgijo galimybę skolintis ir valdyti likvidumą naudodamiesi Eurosistemos pinigų politikos operacijomis. Lietuvos bankas sausio 27 d. surengė vieną iš tokių operacijų, kurios metu pirmą kartą pasiskolino ir vienas iš šalyje veikiančių bankų.

„Lietuvai tapus euro zonos nare, šalies bankų sistemai atsiveria naujų galimybių valdyti likvidumą pasinaudojant Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir dalyvaujant atvirosios rinkos operacijose. Iki tol šios priemonės buvo neprieinamos dėl taikyto valiutų valdybos modelio“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Atvirosios rinkos operacijos yra viena iš pagrindinių pinigų politikos įgyvendinimo priemonių, jas paprastai inicijuoja ECB, o kiekvienoje euro zonos šalyje atlieka tos šalies nacionalinis centrinis bankas.

Sausio 27 d. vykusios pagrindinės refinansavimo operacijos metu 181 euro zonos bankas pasiskolino beveik 164 mlrd. Eur už 0,05 % bazinę palūkanų normą. Pagal galiojančius Eurosistemos reikalavimus, nurodoma tik bendra tokių operacijų apimtis, nedetalizuojant, kokie bankai ir kiek skolinosi.

Šiuo metu reguliariai yra vykdomos šios operacijos: 7 dienų trukmės pagrindinė refinansavimo operacija, kas mėnesį – ilgesnės trukmės, 3 mėn., refinansavimo operacija, kas ketvirtį – tikslinė ilgesnės trukmės refinansavimo operacija (pastarosios operacijos terminas yra 2018 m. rugsėjo 26 d.). Be šių operacijų, bankai savo nuožiūra gali naudotis ir nuolatinėmis galimybėmis, t. y. skolintis vienai nakčiai arba padėti vienos nakties indėlį centriniame banke.

Nuo metų pradžios Lietuvoje veikiantys bankai gali naudotis ir dienos paskolos galimybe, ji skirta sklandiems mokėjimams užtikrinti. Dienos paskola suteikiama įkeitus vertybinius popierius ar kitą tinkamą turtą Lietuvos bankui. Ši priemonė yra nemokama, jei paskola grąžinama iki darbo dienos pabaigos.

Šiuo metu, be reguliarių Eurosistemos pinigų politikos operacijų, vykdomos padengtų obligacijų (angl. covered bonds) ir turtu užtikrintų vertybinių popierių (angl. asset-backed securities) pirkimo programos. Kovo mėnesį bus pradėta vykdyti ir plataus masto euro zonos valstybių vyriausybių ir Europos institucijų išleistų vertybinių popierių supirkimo programa. Eurosistema ketina pirkti nurodytus viešos ir privačios skolos vertybinius popierius už 60 mlrd. Eur per mėnesį iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, o prireikus ir ilgiau.

Šiomis nestandartinėmis turto pirkimo programomis siekiama vidutiniu laikotarpiu palaikyti mažesnę, bet artimą 2 % infliaciją, padidinti skatinamąjį pinigų politikos poveikį, nutraukti užsitęsusį pernelyg mažos faktinės infliacijos ir lūkesčių laikotarpį.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »