SEB: stabilūs gyventojų lūkesčiai rodo, kad finansinė elgsena Lietuvoje artimiausiu metu smarkiai nesikeis

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 4 d. antradienis

 

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, tačiau yra gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

„Mūsų šalies gyventojai ateitį vertina vis dar gana pesimistiškai: neigiamų įvertinimų dėl to, kaip keisis šeimos finansinė padėtis, šalies ekonominė situacija, nedarbas, galimybė kiek nors sutaupyti per artimiausius dvylika mėnesių, yra daugiau negu teigiamų. Tiesa, nuo metų pradžios šis pesimizmas šiek tiek sumažėjo“, – sako J. Varanauskienė.

Lietuvos gyventojų pesimizmas dėl ateities ir toliau yra didesnis negu kitose Baltijos šalyse. Rugpjūčio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis, eliminavus sezono įtaką, Lietuvoje buvo -19. Estijoje šis rodiklis rugpjūtį buvo -9, o Latvijoje -13. Tiesa, Lietuvoje pesimizmo mažiau negu ne pačius geriausius laikus išgyvenančioje Ispanijoje, kurioje šis rodiklis yra nukritęs net iki -40, ar Portugalijoje (-52), jau nekalbant apie Graikiją (-65). Lietuvoje mažiau pesimizmo ir negu nuosmukio prieš kelerius metus beveik nepatyrusioje ir, matyt, labiau dėl galimo sunkmečio ateityje nerimaujančioje kaimyninėje Lenkijoje (-22).

Kaip rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys, gyventojų, manančių, kad šeimos finansinė padėtis, šalies ekonominė situacija, galimybė sutaupyti per artimiausius dvylika mėnesių pablogės, yra mažiau tarp tų, kurie gauna didesnes pajamas, turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, yra jaunesnio amžiaus. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis tarp ketvirtadalio didžiausias pajamas gaunančių respondentų rugpjūčio mėnesį buvo -2, tarp aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų – -12, tarp 16–29 m. amžiaus respondentų – -8. Pasak J. Varanauskienės, būtent didesnes pajamas gaunantys žmonės yra pagrindiniai pirkėjai, didele dalimi lemiantys pastaruoju metu didėjantį namų ūkių vartojimo mastą. „Jei tik pajamos leidžia, sumažėjus pesimizmui, gyventojai didesnę jų dalį skiria vartojimo reikmėms, o taupo mažesnę, nes mažiau baiminasi sunkių laikų artimiausioje ateityje, nors iš tiesų pačių pajamų ir neatsirado daugiau“, - sakė J. Varanauskienė.

Visose trijose kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje – rodiklis, rodantis vartotojų ketinimus artimiausiu metu įsigyti didesnių pirkinių, yra geresnis negu rodiklis, rodantis vartotojų nuomonę apie tikimybę kiek nors sutaupyti. „Vis dėlto nereikėtų skubėti tokių rezultatų vertinti kaip didesnio šių šalių gyventojų polinkio išlaidauti. Galima numanyti, kad tokius rodiklius lėmė dabartinių pajamų dydis. Lietuvoje tikimybės kiek nors sutaupyti rodiklis nuo 2001 metų visada buvo neigiamas, tačiau gyventojų santaupų finansų institucijose portfelis kiekvienais metais tik didėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. Pasak J. Varanauskienės, tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai turi ketinimų įsigyti didesnių pirkinių, tačiau nepaliauja kaupti ir santaupų.

Ekspertės teigimu, gyventojų lūkesčiai dėl ateities nemažai lemia gyventojų finansinę elgseną. „Nors vien tik nuomonės, kalbos ar pamąstymai apie ateitį finansinės padėties iš esmės pakeisti negali (dėl to pinigų šeimos biudžete nei padaugėja, nei sumažėja), daugumos gyventojų finansinė elgsena gali sustiprinti ir sušvelninti ekonomikos svyravimus. Pavyzdžiui, prieš trejus metus, pačioje 2008 metų pabaigoje, jau visiems tapo aišku, kad ekonominio sunkmečio nebeišvengsime. Vartotojų nuotaikos smarkiai pablogėjo, vartojimo mastas sumažėjo iš karto, tuo tarpu pajamos mažėjo palaipsniui. Kita vertus, racionaliai nepagrįstas optimizmas dėl savo finansinės padėties, šalies ekonominės situacijos, pokyčių darbo rinkoje neturėtų tapti pagrindu sprendimams išleisti santaupas, neapdairiai prisiskolinti. Jeigu įvykiai klostytųsi blogiau, nei tikėtasi, perdėtas optimizmas gali smarkiai pabloginti šeimos finansinę padėtį ir gyvenimo lygį“, – sako J. Varanauskienė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »