Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, tačiau yra gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

„Mūsų šalies gyventojai ateitį vertina vis dar gana pesimistiškai: neigiamų įvertinimų dėl to, kaip keisis šeimos finansinė padėtis, šalies ekonominė situacija, nedarbas, galimybė kiek nors sutaupyti per artimiausius dvylika mėnesių, yra daugiau negu teigiamų. Tiesa, nuo metų pradžios šis pesimizmas šiek tiek sumažėjo“, – sako J. Varanauskienė.

Lietuvos gyventojų pesimizmas dėl ateities ir toliau yra didesnis negu kitose Baltijos šalyse. Rugpjūčio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis, eliminavus sezono įtaką, Lietuvoje buvo -19. Estijoje šis rodiklis rugpjūtį buvo -9, o Latvijoje -13. Tiesa, Lietuvoje pesimizmo mažiau negu ne pačius geriausius laikus išgyvenančioje Ispanijoje, kurioje šis rodiklis yra nukritęs net iki -40, ar Portugalijoje (-52), jau nekalbant apie Graikiją (-65). Lietuvoje mažiau pesimizmo ir negu nuosmukio prieš kelerius metus beveik nepatyrusioje ir, matyt, labiau dėl galimo sunkmečio ateityje nerimaujančioje kaimyninėje Lenkijoje (-22).

Kaip rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys, gyventojų, manančių, kad šeimos finansinė padėtis, šalies ekonominė situacija, galimybė sutaupyti per artimiausius dvylika mėnesių pablogės, yra mažiau tarp tų, kurie gauna didesnes pajamas, turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, yra jaunesnio amžiaus. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis tarp ketvirtadalio didžiausias pajamas gaunančių respondentų rugpjūčio mėnesį buvo -2, tarp aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų – -12, tarp 16–29 m. amžiaus respondentų – -8. Pasak J. Varanauskienės, būtent didesnes pajamas gaunantys žmonės yra pagrindiniai pirkėjai, didele dalimi lemiantys pastaruoju metu didėjantį namų ūkių vartojimo mastą. „Jei tik pajamos leidžia, sumažėjus pesimizmui, gyventojai didesnę jų dalį skiria vartojimo reikmėms, o taupo mažesnę, nes mažiau baiminasi sunkių laikų artimiausioje ateityje, nors iš tiesų pačių pajamų ir neatsirado daugiau“, - sakė J. Varanauskienė.

Visose trijose kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje – rodiklis, rodantis vartotojų ketinimus artimiausiu metu įsigyti didesnių pirkinių, yra geresnis negu rodiklis, rodantis vartotojų nuomonę apie tikimybę kiek nors sutaupyti. „Vis dėlto nereikėtų skubėti tokių rezultatų vertinti kaip didesnio šių šalių gyventojų polinkio išlaidauti. Galima numanyti, kad tokius rodiklius lėmė dabartinių pajamų dydis. Lietuvoje tikimybės kiek nors sutaupyti rodiklis nuo 2001 metų visada buvo neigiamas, tačiau gyventojų santaupų finansų institucijose portfelis kiekvienais metais tik didėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. Pasak J. Varanauskienės, tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai turi ketinimų įsigyti didesnių pirkinių, tačiau nepaliauja kaupti ir santaupų.

Ekspertės teigimu, gyventojų lūkesčiai dėl ateities nemažai lemia gyventojų finansinę elgseną. „Nors vien tik nuomonės, kalbos ar pamąstymai apie ateitį finansinės padėties iš esmės pakeisti negali (dėl to pinigų šeimos biudžete nei padaugėja, nei sumažėja), daugumos gyventojų finansinė elgsena gali sustiprinti ir sušvelninti ekonomikos svyravimus. Pavyzdžiui, prieš trejus metus, pačioje 2008 metų pabaigoje, jau visiems tapo aišku, kad ekonominio sunkmečio nebeišvengsime. Vartotojų nuotaikos smarkiai pablogėjo, vartojimo mastas sumažėjo iš karto, tuo tarpu pajamos mažėjo palaipsniui. Kita vertus, racionaliai nepagrįstas optimizmas dėl savo finansinės padėties, šalies ekonominės situacijos, pokyčių darbo rinkoje neturėtų tapti pagrindu sprendimams išleisti santaupas, neapdairiai prisiskolinti. Jeigu įvykiai klostytųsi blogiau, nei tikėtasi, perdėtas optimizmas gali smarkiai pabloginti šeimos finansinę padėtį ir gyvenimo lygį“, – sako J. Varanauskienė.