Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo padidėjusį euro zonos bankų sistemos atsparumą

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirmadienis

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad, remiantis ES mastu atlikto bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, euro zonos bankų atsparumas padidėjo ir bendri priežiūriniai reikalavimai dėl kapitalo, palyginti su 2015 m., iš esmės nesikeis.

Testavimą nepalankiausiomis sąlygomis koordinavo Europos bankininkystės institucija (EBI). Jame dalyvavo 51 Europos Sąjungos bankas, iš jų – 37 svarbios kredito įstaigos, kurias tiesiogiai prižiūri ECB ir kurių bendras turtas sudaro apie 70 % viso euro zonos bankų turto. Šio testavimo rezultatai šiandien paskelbti EBI interneto svetainėje. Testavimo pradžioje apskaičiuotas jame dalyvavusių 37 ECB prižiūrimų bankų vidutinis 13 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklis yra geresnis negu per 2014 m. ES bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tuomet šis rodiklis buvo 11,2 %.

Atlikus testavimą pagal nepalankųjį scenarijų, kapitalo rodiklis sumažėjo vidutiniškai 3,9 procentinio punkto. Tai yra daugiau negu per 2014 m. bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuomet sumažėjimas buvo 2,6 procentinio punkto. Tokį didesnį sumažėjimą iš dalies lėmė tai, kad buvo taikyta griežtesnė testavimo metodika ir pesimistiškesnis nepalankusis scenarijus. Kaip ir 2014 m., buvo testuojamas trejų metų laikotarpis ir naudojami statiniai balansai. Nepaisant didesnio sumažėjimo, galutinis CET 1 rodiklis, apskaičiuotas pagal nepalankųjį scenarijų, vis tiek buvo didesnis negu 2014 m. – 9,1 % (2014 m. buvo 8,6 %), nes nuo 2014 m. bankai padidino kapitalą ir atliko kitus patobulinimus.

Visi bankai, išskyrus vieną, pasiekė daug didesnį CET 1 rodiklį negu nustatytas minimalus 5,5 % rodiklis, taikytas 2014 m. pagal hipotetinį nepalankųjį scenarijų. Tai rodo, kad EBI koordinuotame testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvavusių bankų bendras kapitalo lygis yra geras.

„Rezultatai rodo, kad per pastaruosius dvejus metus bankai labai padidino savo kapitalą ir dar labiau pagerino savo balansus“, sakė ECB priežiūros valdybos pirmininkė Danièle Nouy. „Šiandien bankų sektorius yra atsparesnis ir daug geriau pasirengęs atremti ekonominius sukrėtimus negu prieš dvejus metus.“

Kapitalo rodiklio sumažėjimą vidutiniškai 3,9 procentinio punkto pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų lėmė įvairūs veiksniai, kurių pagrindiniai yra šie:

  • kredito rizika – jos indėlis į bendrą CET 1 sumažėjimą buvo vidutiniškai 3,8 procentinio punkto;
  • rinkos rizika – jos indėlis buvo vidutiniškai 1,1 procentinio punkto ir jį daugiausia lėmė tikrąja verte apskaityto turto perkainojimo nuostolis;
  • operacinė rizika – jos indėlis buvo vidutiniškai 0,9 procentinio punkto ir jį lėmė prognozuojami nuostoliai, galintys kilti dėl elgesio rizikos. Per 2016 m. testavimą ši rizika buvo vertinama pirmą kartą.

Be šių veiksnių, kapitalo rodiklio sumažėjimui teigiamą arba neigiamą poveikį darė ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, grynosios palūkanų pajamos, komisinių ir kitų atlyginimų pajamos, administracinės išlaidos. Nepalankios prielaidos buvo daromos ir dėl pajamų. Dėl grynųjų palūkanų pajamų buvo daromos itin pesimistinės prielaidos pagal nepalankųjį scenarijų. Jų poveikis, palyginti su poveikiu pagal bazinį scenarijų, buvo 1,3 procentinio punkto.

Nors testavime nepalankiausiomis sąlygomis nenustatyta kokia nors išlaikymo ar neišlaikymo riba, į jo rezultatus bus atsižvelgiama – kaip į vieną iš keleto veiksnių – ECB bendro priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu nustatant 2 ramsčio kapitalo dydį. 2 ramsčio kapitalas sudaromas iš dviejų dalių: privalomo 2 ramsčio kapitalo ir rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo. Pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ECB nustatys rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo dydį atsižvelgdamas ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, statinio balanso prielaidos pasekmes ir priemones, kurių bankas ėmėsi, kad sumažintų savo jautrumą rizikai (išsamesnės informacijos apie tai rasite dažniausiai užduodamų klausimų skyrelyje). Todėl rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo dydžio negalima ekstrapoliuoti iš testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų. SREP sprendimai bus parengti 2016 m. pabaigoje ir įsigalios 2017 m. pradžioje.

ECB tikisi, kad 2 ramsčio kapitalo rekomendacijos bus vykdomos visada. Jei bankas nevykdys 2 ramsčio kapitalo rekomendacijų, ECB nebūtinai iškart imtis priežiūrinių priemonių. Pirmiausia jis nuodugniai išnagrinės priežastis ir aplinkybes. Vertinant, ar nereikėtų riboti didžiausios galimos paskirstyti pelno sumos (MDA), nebus atsižvelgiama į tai, ar 2 ramsčio kapitalo rekomendacijos vykdomos, ar ne.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »