Ūkio ministerija siekia kuo greitesnio įmonių lėšų grąžinimo iš banko SNORAS

Publikuota: 2011 m. lapkričio 28 d. pirmadienis

Bankui SNORAS tapus nemokiam, jam keliama bankroto byla. „Dabar jau yra aišku, kokie bus tolimesni veiksmai dėl banko SNORAS. Indėlininkai atgaus apdraustą pinigų sumą, o lėšos, viršijančios draudiminę išmoką, bus sugrąžintos pagal kreditorių eilę ta dalimi, kuri liks, pardavus banko SNORAS turtą“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Lietuvos Banko teigimu, banko SNORAS turtas yra mažesnis, nei banko įsipareigojimai, todėl dalis banko kreditorių gali neatgauti visų savo lėšų.

Ūkio ministerija dirbs su Finansų ministerija siekiant, kad banke SNORAS apdraustos įmonių lėšos būtų joms prieinamos kuo greičiau.

Kreditavimas įmonėms yra gyvybiškai svarbus. Todėl Ūkio ministerija su Invega ir Finansų ministerija, bendradarbiaudamos su komerciniais bankas ieško galimybių kaip galima greičiau perkredituoti įmonių lėšas kituose komerciniuose bankuose.

Rekomenduojame įmonėms, turinčioms draustas sumas banke SNORAS, kreiptis į Invegą konsultacijų telefonu 8 5 2107438 arba internetu www.invega.lt ir suteikti informaciją Invegai. Ši informacija yra reikalinga, siekiant sukurti įmonėms palankius sprendimus. Ūkio ministerija ir Invega nuolatos informuos apie sukurtas galimybes finansuoti apdraustas indėlių sumas.

Banko „Snoras“ veikla sukėlė daug nepatogumų verslui bei privatiems asmenims. Tačiau Ūkio ministerijos atlikta pirminė analizė rodo, kad tai stipriai nepaveiks visos Lietuvos ekonomikos makroekonominiu lygiu.

Skaičiuojama, kad privačios Lietuvoje registruotos įmonės gali neatgauti iki 240 mln. litų jų turimų indėlių banke SNORAS. Dar dalis įmonių yra nusipirkusios indėlių sertifikatus bei banko obligacijas, kurių vertė yra stipriai nukritusi. Nuostolių įmonės patirs, tai gali koreguoti jų investicinius ar plėtros planus, tačiau tai neturėtų padaryti didelės įtakos Lietuvos ekonomikai.

Pirminė analizė parodė, kad 30 įmonių dėl banko SNORAS bankroto grėstų nemokumas, jei įmonės nesiimtų papildomų mokumo atstatymo priemonių. Bendras visų šių įmonių nuosavas kapitalas sudaro 9,3 mln. litų (visų Lietuvoje registruotų įmonių nuosavas kapitalas sudaro 107 milijardus litų). Šios įmonės nekelia sisteminės rizikos Lietuvos ekonomikai. Bankų sistema išliko stabili, tad vartotojų ir įmonių kreditavimas ženkliai neturėtų keistis.

Tačiau suprasdama, kad net ir atskiros nedidelės įmonės yra svarbios – jos kuria Lietuvos gerovę ir darbo vietas – Ūkio ministerija kartu su Invega padės ieškoti galimybių įmonėms kredituotis kituose bankuose.

Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskirti mokesčių mokėtojų pinigų visų banko kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Jei lėšos būtų skirtos, tai reikštų, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami ir nežinomos reputacijos, ne Lietuvoje registruotam verslui gelbėti. Įmonės, registruotos ne Lietuvoje turi apie 840 mln. litų indėlių banke SNORAS. Iš jų 3 didžiausios įmonės banke laikė net 260 mln. litų indėlių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »