„Alma littera“ žengia į elektroninių knygų rinką

Publikuota: 2012 m. gruodžio 20 d. ketvirtadienis

Įmonių grupė „Alma littera“ skaitytojams pristato elektronines knygas. Apie 300 užsienio ir lietuvių autorių knygų el. formatu jau galima įsigyti elektroniniuose knygynuose pegasas.lt ir knyguklubas.lt. Kitų metų pradžioje skaitytojams planuojama pasiūlyti jau daugiau kaip pusę tūkstančio naujų el. knygų, o per porą metų jų asortimentas turėtų išaugti iki 3000 pavadinimų.

Pasak bendrovės „AL holdingas“ generalinio direktoriaus Gintauto Mažeikos, el. leidybos „Alma littera“ ėmėsi jau prieš porą metų, o šiemet, sukaupusi vertingos patirties ir užtikrinusi pakankamą el. formato knygų pasiūlą, nusprendė pasiūlyti jas skaitytojams.

„Esame tikri, kad į elektroninių knygų rinką žengiame pačiu laiku. El. leidybos užuomazgų Lietuvoje būta iki šiol, tačiau nė viena Lietuvos leidykla kol kas nepasiūlė tokio plataus el. knygų asortimento. Ir nors šiuo metu tokių knygų pardavimai sudaro mažiau nei 1 proc., tikimės, kad per ateinančius dvejus-trejus metus el. knygų rinkos dalis ūgtelės iki 5–6 proc.“, –sakė G. Mažeika.

Šiuo metu minėtuose el. knygynuose jau galima įsigyti tokių „Alma littera“ išleistų bestselerių kaip Suzanne Collins „Bado žaidynių“ trilogija, George R. Martin „Sostų žaidimas“, John Irving knygų bei lietuvių autorių R. Šepetys ir  A. Čekuolio kūrinių. Nors dabar didžiausią el. knygų dalį sudaro grožinė suaugusiųjų literatūra, ateityje planuojama pasiūlyti ir interaktyvių el. formato knygų vaikams.

„Alma littera“ išleistų el. knygų kaina – maždaug trečdaliu mažesnė nei įprastinių popierinių knygų. El. formato knygas skaitytojai gali įsigyti naudodamiesi specialia platforma, integruota el. knygynuose pegasas.lt ir knyguklubas.lt.

El. knygas galima skaityti visuose tokio tipo knygų skaitymui pritaikytuose įrenginiuose: kompiuteriuose, skaitytuvuose, išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »