Daugiau kaip pusė sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų turi interneto svetaines

Publikuota: 2011 m. balandžio 15 d. penktadienis

Per dvejus metus pastebimai išaugo įstaigų, turinčių interneto svetaines ar tinklalapius, dalis. Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, interneto svetaines turėjo daugiau kaip pusė (56,8 proc.) sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų (2009 m. – 38,3 proc.).

Šių metų pradžioje beveik visos (99,6 proc.) sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, kasdienėje veikloje naudojo kompiuterius ir internetą. Interneto svetainėje informaciją apie teikiamas paslaugas, priėmimo valandas, įkainius teikė 51,6 proc. (2009 m. – 33,2 proc.), galimybę užsiregistruoti į priėmimą teikė 12,5 proc. (2009 m. – 8 proc.), galimybę pacientams peržiūrėti elektroninius dokumentus ar įrašus, susijusius su jų sveikata, – 5,5 proc. įstaigų. 22,9 proc. įstaigų teikė konsultacijas internetu (atsakinėjo į svetainėje pateiktus klausimus) (2009 m. – 8,7 proc.).

Kompiuteriai sveikatos priežiūros įstaigose buvo naudojami medicininių tyrimų duomenims apdoroti ir saugoti (naudojo 49,9 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų), tipiniams medicininiams dokumentams parengti (31,6 proc.), pacientų atvykimui registruoti (48,4 proc.). Daugiau kaip pusė sveikatos priežiūros įstaigų (58,8 proc.) turėjo elektronines pacientų duomenų bazes, kuriose buvo kaupiami pacientų demografiniai duomenys (54,6 proc.), informacija apie pacientų sveikatos būklę (40,5 proc.) ir suteiktas paslaugas (57,0 proc.). 94,8 procento įstaigų naudojo elektroninį parašą dokumentų autentiškumui užtikrinti.

Kompiuterių skaičius sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose per dvejus metus pakito nežymiai. 2011 m. pradžioje 100 darbuotojų teko 21,1 kompiuterio (19,8 kompiuterio, turinčio interneto prieigą), kompiuterius darbe bent kartą per savaitę naudojo 38,4 proc., internetą – 35,6 procento sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų darbuotojų (2009 m. – atitinkamai 31,4 proc. ir 29 proc.). 63,3 proc. įstaigų turėjo vietinius kompiuterių tinklus (2009 m. – 51,9 proc.). Daugiausia kompiuteriai buvo naudojami įstaigų veiklai administruoti (administraciniams duomenims tvarkyti (85,3 proc. visų įstaigų), visuomenės sveikatos stebėsenos, Valstybinės ligonių kasos statistinėms ataskaitoms rengti (64,9 proc.), veiklos palaikymo funkcijoms valdyti (34,8 proc.). Dokumentų valdymo (rengimo, registravimo, saugojimo) sistemas naudojo 35,3 proc., veiklos (finansų, žmogiškųjų išteklių) valdymo sistemas (ERP) – 12,7 proc. įstaigų.

Beveik visos įstaigos, turinčios interneto prieigą, naudojosi elektroninės bankininkystės paslaugomis (97,2 proc. visų įstaigų), 63,4 proc. – internetu užsakė prekes ar paslaugas, 51,2 proc. naudojo internetą švietimui ir mokymuisi. 58,3 proc. įstaigų naudojo internetą bendraudamos su Valstybine ligonių kasa, 72,9 proc. – keisdamosi duomenimis su kitomis įstaigomis.

98 proc. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų internetą naudojo bendraudamos su viešojo administravimo institucijomis. Informacijos valstybės institucijų svetainėse ieškojo 82,3 proc. įstaigų, 98 procentai siuntėsi įvairias formas, 91,4 proc. – grąžino jas užpildytas, 56,8 proc. teikė siūlymus viešųjų pirkimų elektroninėje paraiškų sistemoje. 92,5 proc. įstaigų nurodė, jog bent dalį administracinių procedūrų atliko elektroniniu būdu be papildomų popierinių procedūrų.

Elektroninės saugos priemones naudojo 95,9 proc. įstaigų, tačiau per 2010 m. 15,6 proc. įstaigų buvo susidūrusios su elektroninio saugumo problemomis (per 2008 m. – 38,3 proc.).

Informacinių technologijų panaudojimo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose tyrimas atliekamas kas dveji metai. Socialinio darbo įstaigos įtrauktos į tyrimą nuo 2011 metų. Apklausiamos atrinktos įstaigos, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) priskirtos Q sekcijai, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informaciją ir fotoinformaciją be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.

 

Šaltinis: ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »