Internetu naudojosi 99,7 proc. įmonių

Publikuota: 2013 m. liepos 31 d. trečiadienis

2013 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik visos (99,7 proc.) gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis infor­ma­cinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 99 procentai įmonių. Daugiau nei pusė (57,1 proc.) visų įmonių prie interneto jungėsi naudodamos skaitme­nines abonentines linijas (DSL), 46 procentai – šviesolaidinio (optinio) ryšio linijas, 34,5 procento – kitas fiksuotas jungtis (kabelinę, skirtinę liniją ir kt.). Bevielio interneto prieiga naudojosi 66,3 procento įmonių, iš jų daugiau nei pusė (53,2 proc.) – bevieliu plačiajuosčiu ryšiu. Internetu, tiekiamu mobiliojo (judriojo) ryšio operatorių tinklais, naudojosi 56,1 procento įmonių, o mobilia interneto prieiga darbo reikalais naudojosi 10,5 procento darbuotojų (2012 m. – 7,5 proc.).

2013 m. pradžioje interneto tinklalapį ar svetainę turėjo 75,2 procento gamybos ir paslaugų įmonių (2012 m. – 71,2 proc.). 39,2 procento įmonių interneto tinklalapyje ar svetainėje skelbė prekių ar paslaugų katalogus ir kainynus, 28,5 procento – teikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus elektroniniu būdu, galimybę apmokėti elektroniniu būdu teikė 23,6 procento, galimybę parsisiųsti (gauti) įsigytą produktą – 19 procentų įmonių, o 20,1 procento – informavo apie laisvas darbo vietas arba teikė galimybę pateikti prašymą dėl darbo.

2013 m. pradžioje socialiniais (bendruomenės) tinklais darbo tikslais naudojosi 31,5 procento įmonių, turėjo įmonės tinklaraščius – 8,6 procento, keitimosi multimedijos turiniu svetaines – 15,9 procento, keitimosi žiniomis vikio priemonių pagrindu – 13,8 procento.

Beveik visos įmonės (99,3 proc.) 2012 m. internetu bendravo su valstybės institucijomis (2011 m. – 99,6 proc.). Informacijos valstybės institucijų svetainėse ieškojo 89,8 procento įmonių, 56,1 procento įmonių informa­ciją, gautą iš valstybės institucijų svetainių, naudojo savo komercinei veiklai. 99,1 procento įmonių siuntėsi arba grąžino užpildytas įvairias formas. 96,6 procento įmonių pasinaudojo valstybės institucijų teikia­ma galimybe atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu (be papildomų popierinių procedūrų): 96 procentai įmonių tokiu būdu deklaravo socialinio draudimo įmokas, 92,8 procento teikė pelno mokesčio, 95,1 procento – pridėtinės vertės mokesčio, 40,9 procento – muito, akcizo mokesčių deklaracijas. 34 pro­centai įmonių internetu siekė gauti valdžios institucijų (Lietuvos ar ES) viešųjų pirkimų konkursų dokumentus ir specifikacijas, 29,7 procento – teikė siūlymus elektroninėje paraiškų sistemoje (viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje).

2012 m. kompiuterius ir elektroninius tinklus prekybai (prekėms ar paslaugoms pirkti arba parduoti) naudojo 34,7 procento įmonių (2011 m. – 30,2 proc.). 2012 m. 21,9 procento įmonių pirko (užsakė) prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais, 22,2 procento – gavo užsa­kymų (2011 m. – atitinkamai 22,8 proc. ir 17,2 proc.).

2013 m. pradžioje elektronines sąskaitas faktūras siuntė 59,8 procento, gavo – 86,6 procento įmonių (2012 m. pra­džioje – atitinkamai 48,5  ir 31,2 proc.). Standartinio formato elektronines sąskaitas faktūras, tinkamas automatiškai apdoroti, siuntė 14,8 procento, netinkamas automatiškai apdoroti – 55,8 pro­cento įmonių. Standartinio formato elektronines sąskaitas faktūras, tinkamas automatiškai apdoroti, gavo 45,2 pro­cento, netinkamas – 78,6 procento įmonių. Įmonių išteklių planavimo sistemą (ERP) naudojo 39,6 procento, ryšių su klientais valdymo (CRM) – 20,1 procento įmonių (2012 m. pradžioje – atitinkamai 23,1 proc. ir 17,7 proc.).

2012 m. kvalifikuotą elektroninį parašą (toliau – e. parašas) naudojo 85,8 procento įmonių. Elektroninėms paslaugoms gauti e. parašą naudojo 77,4 procento, elektroninėms paslaugoms teikti – 28,3 procento, siunčiamiems elektroniniams dokumentams pasirašyti – 44,1 procento įmonių. Daugiausia įmonių, naudojusių e. parašą (59,2 proc.) naudojosi valstybės įmonės Registrų centro sertifikavimo paslaugų teikėjo kvalifikuotu sertifikatu.

2013 m. pradžioje kompiuteriais kasdieniame darbe bent kartą per savaitę naudojosi 43 procentai, internetu – 39,9 procento gamybos ir paslaugų įmonių darbuotojų (2012 m. pradžioje – atitinkamai 43,1 ir 38,7 proc.). 22,5 pro­cento įmonių turėjo savo IT specialistus (2012 m. – 22 proc.), kurių pagrindinis darbas buvo susijęs su IT siste­mų diegimu, tobulinimu ir priežiūra. 11,3 procento įmonių ieškojo ir 4,9 procento – susidūrė su problemomis ieškodamos IT specialistų 2012 m. – atitinkamai 10,1 ir 4,3 proc.).

Šaltinis: ivpk.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »