Jei anksčiau pinigai vaiko kasdienėms išlaidoms asocijavosi su kišenėje žvangančiomis monetomis, tai šiandien vis daugiau tėvų kišenpinigius renkasi pervesti į atžalos mokėjimo kortelės sąskaitą. Apie tai, ko vaikus moko kišenpinigiai kortelėje ir kokiais kitais būdais atsakingos finansų kontrolės galima mokyti nuo mažens, pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Vaikas, naudodamasis mokėjimo kortele, mokosi

J. Varanauskienės teigimu, naudojimasis mokėjimo kortele vaiką moko naujų įgūdžių ir įpročių. Visų pirma, jis mokosi elgtis su technologijomis, kurios jam bus reikalingos ateityje. Vaikas įpranta saugoti kortelės informaciją, išmanyti, kur ir kada ja naudotis saugu ir naudinga, taip pat – naudotis interneto banku. Šiandien, kai jaunas žmogus dažnai perka internetu, atsiskaito skaitmeninėje erdvėje ir vis daugiau prekybininkų įsirengia mokėjimo kortelių skaitytuvus, mokėjimo kortelė jam tampa tokiu pat savaime suprantamu ir reikalingu atributu kaip išmanusis telefonas.

Be to, mokėjimo kortelę vaikui patogiau ir saugiau nešiotis su savimi negu grynųjų pinigų monetas. Jei jūsų atžala kortelę pamestų, ją galima greitai blokuoti, ir jūsų vaiko santaupos liks saugios. Taip pat nepamirškite vaiko pamokyti, kaip saugiau naudotis mokėjimo kortele: saugoti PIN kodą nuo kitų asmenų, nesinaudoti bankomatu, jei jis pastebėtų įtartinai besielgiančių žmonių, įsilaužimo į bankomatą ar panašių požymių.

Kokią sumą skirti kišenpinigiams?

Tėvai, auginantys moksleivius, daugmaž įsivaizduoja, kiek ugdymo įstaigoje kainuoja pietūs ir kiek pinigų užteks jų atžaloms. Taip pat vienas iš orientyrų, kiek lėšų skirti vaiko kasdienėms išlaidoms, – pasidomėti, kiek kišenpinigių gauna jo draugai.

Jeigu pastebite, kad atžala išleido kišenpinigius greičiau negu planavo, galite jį paprastai pamokyti – tiesiog nekompensuoti tokių neapgalvotų praradimų. Taip pat kišenpinigių galite pradėti duoti dažniau, bet mažesnėmis sumomis. Galima ir nurodyti, kiek vaikas turi išleisti būtiniems dalykams, pavyzdžiui, pietums mokykloje, raštinės priemonėms, o kiek gali išleisti savo nuožiūra.

Kita vertus, vaikai mokosi iš savo klaidų – jeigu vos per dieną jūsų atžala neapgalvotai išleido visai savaitei skirtus pinigus, tikėtina, kad, likusias dienas gyvendamas be skatiko, kitą savaitę jis bus kur kas taupesnis.

Kalbėkitės apie finansus

Kalbėtis su vaiku reikėtų ne tik tada, kai jis neatsakingai leidžia kišenpinigius, bet ir pastebėjus, kad jis disponuoja didesne pinigų suma, negu jam davėte. Būna, kad vaikai pradeda žaisti azartinius žaidimus.

Su vaiku kalbėkitės ir apie taupymą. Jeigu vaikas gimtadienio proga gavo pinigų ir neturi konkrečių planų, kur juos išleisti, pasikalbėkite su savo atžala. Galbūt jis turi svajonę, kuriai įgyvendinti reikėtų daugiau pinigų – tuomet paraginkite jį pataupyti ir kitus gaunamus pinigus, kuriuos padovanoja seneliai ar kiti artimieji įvairiomis progomis, kuriuos užsidirba pagelbėdamas buityje ar atlikdamas kitus darbus. Tada vaikas aiškiau suvoks ryšį tarp taupymo, galbūt viliojančių, bet nereikšmingų dalykų atsisakymo dabar ir kur kas svarbesnių norų išsipildymo ateityje.

Taip pat turėkite omenyje, kad jeigu su mažesniais vaikais galima kalbėtis apie paprastas ir nesudėtingas išlaidas, su paaugliais jau tikrai reikia diskutuoti apie skolas ir skolinimąsi. Šiandieninių paauglių ar jaunuolių tėvai, kai patys buvo tokio amžiaus, kaip dabar yra jų vaikai, tikrai patyrė mažiau pagundų greitai ir lengvai skolintis. Galbūt jų tėvai ir nekalbėjo su jais apie tai, tačiau savo vaikams tikrai verta pabrėžti, kad visas skolas reikia grąžinti ir kad tai yra sunkiau, negu gali atrodyti.

Savo atžalą pratinti tvarkyti asmeninius finansus reikia paprastai, kad ir aptariant šeimos planuojamas ar nuolatines išlaidas, pavyzdžiui, komunalinius mokesčius. Verta su vaiku pasikalbėti ir apie didelius pirkinius: papasakoti, kodėl nuspręsta juos įsigyti, kaip buvo renkama informacija, lygintos prekių kainos ir savybės ar panašiai.