Dainius Pavalkis: kad būtų matomos mokslo pasaulyje, trys Baltijos šalys turi veikti kartu

Publikuota: 2014 m. spalio 9 d. ketvirtadienis

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vizito Kioto mieste metu susitikęs su Japonijos mokslo ir technologijų agentūros prezidentu aptarė Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo mokslo srityje klausimus. Susitikime akcentuota, kad koordinuota trijų Baltijos šalių veikla leistų regionui būti geriau matomam globaliu mastu.

Dvišalio susitikimo metu Japonijos mokslo ir technologijų agentūros prezidentas Michiharu Nakamura pabrėžė, kad siekiant efektyviau bendradarbiauti ir pritraukti investicijas trims Baltijos šalims būtų naudinga koordinuoti veiksmus. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras numato  organizuoti konsultacijas dėl bendros veiksmų programos. Trys Baltijos šalys yra pasirašiusios memorandumą dėl bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

Pastaraisiais metais panaudodama ES struktūrinių fondų finansavimą Lietuva iš pagrindų atnaujino mokslo infrastruktūrą ir kuria slėnius, skatinančius mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Šiuo metu įgyvendinama sumanios specializacijos strategija – dėmesį ir lėšas numatoma koncentruoti į didžiausią įdirbį ir inovacijų potencialą turinčias mokslinių tyrimų sritis.

Spalio 5–7 d. vizito į Japoniją metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dalyvavo tarptautiniame Mokslo ir technologijų forume bei 11-tame mokslo ir technologijų ministrų susitikime, kurio metu diskutuota apie atvirumą ir skaidrumą mokslo, technologijų ir inovacijų politikoje. Mokslo ir technologijų politikos formuotojai iš 30 šalių pristatė savo patirtį ir dalinosi bendradarbiavimo idėjomis.

Lietuva ir Japonija aktyvina bendradarbiavimą mokslo srityje. Lietuvos mokslo taryba kartu su Japonijos partneriais numato kviesti mokslininkus teikti dvišalio bendradarbiavimo projektus.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »