Gintaras Steponavičius: išorinis vertinimas – aukštosioms mokykloms iššūkis ir impulsas žengti į priekį

Publikuota: 2012 m. liepos 5 d. ketvirtadienis

Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje pristatyti dalies aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai. Konferencijoje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir viceministrė Nerija Putinaitė, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Artūras Grebliauskas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus vedėja Laura Stračinskienė.

Kaip pabrėžė ministras G. Steponavičius, aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas – vienas iš svarbiausių mokslo ir studijų reformos žingsnių. Pirmieji išorinio vertinimo rezultatai nėra nei nuosprendis, nei galutinė išvada, tai ne skirstymas į geras ar blogas aukštąsias mokyklas. Tai iššūkis, o kartu ir impulsas žengti į priekį, – sakė Gintaras Steponavičius.

„Mūsų bendras tikslas – tiksliai identifikuoti silpnąsias aukštųjų mokyklų veiklos vietas ir siekiant kuo geresnės studijų kokybės įgyvendinti ekspertų pateiktas rekomendacijas. Dalis aukštųjų ėmėsi pertvarkų jau vertinimo metu, tuos pokyčius vertiname kaip dalykišką praktiką, – sakė Gintaras Steponavičius. – Vertinimo dabartinis etapas atskleidė, kad kai kurioms aukštosioms reikia stengtis keleriopai daugiau, nei buvo įpratusios.“

Ministras pažymėjo, kad aukštųjų mokyklose vertinimo išvadose atsispindi tai, apie ką ne kartą buvo kalbėta, – reikia tobulinti mokslinės veiklos vadybą, mokslinę veiklą labiau susieti su strateginiais tikslais, stiprinti studijų tarptautiškumą ir t.t.

Universitetų ir kolegijų išorinis vertinimas Lietuvoje vykdomas pirmą kartą. Iki mokslo ir studijų reformos buvo tikrinama tik atskirų studijų programų kokybė ir mokslinė veikla.

Pasak ministro, užbaigus įvertinimo darbą 2014 m. bus žinoma objektyvi aukštųjų mokyklų būklė ir bus pateiktos aiškios rekomendacijos, kokių joms reikia imtis priemonių, kad užtaisytų nustatytas veiklos spragas. Šiuo metu įvertinta ar tebevertinama 18 kolegijų ir universitetų veikla 2008-2010 m. laikotarpiu.

Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda iš dviejų dalių – ekspertai atskirai įvertina aukštųjų mokyklų išteklius ir veiklą. Pirmąją vertinimo dalį sudaro aukštosios mokyklos materialių ir žmogiškųjų išteklių vertinimas, kuriam renkami kiekybiniai duomenys apie atliekamus mokslinius ir taikomuosius tyrimus, pedagoginio ir administracinio personalo sudėtį ir kvalifikaciją, priimamų studijuoti akademinį pasirengimą ir studentų skaičiaus kaitą, valstybės biudžeto lėšų naudojimo tikslingumą bei kita. Šį vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Antrąją vertinimo dalį sudaro užsienio ir Lietuvos ekspertų atliekamas aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimas, apimantis įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus, įskaitant ir jos studijų kokybės lygį. Šią vertinimo dalį organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).

Jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla akredituojama 6 metams. Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, aukštoji mokykla akredituojama 3 metams, per kuriuos turi įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.

Instituciniu vertinimu siekiama įvertinti bendrą aukštosios mokyklos veiklos kokybę ir valstybės lėšų naudojimo efektyvumą, sukurti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti, apie vertinimo rezultatus informuoti visuomenę ir sprendimų priėmėjus.

Daugiau informacijos apie aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą galima rasti čia:
http://www.smm.lt/stuff/failai/AMvertinimas2012-07-04.ppt

18 aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių už 2008-2010 metus įvertinimo rezultatai: http://www.smm.lt/stuff/failai/RI_2008-2010_18AM.pdf

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »