Kaip studentui išmokti planuoti savo išlaidas

Publikuota: 2015 m. gruodžio 3 d. ketvirtadienis

Pirmais naujų mokslo metų mėnesiais neretai paaiškėja, kad dažnas pirmakursis nemoka planuoti savo išlaidų, todėl mėnesiui skirta suma ištirpsta per porą savaičių ir jaunuoliui tenka su ištiesta ranka vykti pas tėvus arba gyventi itin taupant. Ką turi žinoti jaunas žmogus, kad taip nenutiktų?

Išlaidas pagrindiniams poreikiams padengia tėvai

Viktorija Kauno aukštojo mokslo įstaigoje studijuoja jau ketvirtus metus. Mergina pasirinko finansų ir apskaitos specialybę. Nors ji pati ne kaunietė, jos namai netoliese esančiame miestelyje, todėl nusprendė likti gyventi pas tėvus. Kol mokosi, ją išlaiko tėvai. Tiesa, kartais Viktorija susiranda trumpalaikių darbų – organizuoja ir veda renginius, bet tai nėra nuolatinės pajamos.

„Daug studentų dirba jau nuo žemesnių kursų, kadangi studijas ir darbą suderinti įmanoma. Jeigu namai nebūtų taip arti, turbūt elgčiausi taip pat. Tačiau turėdama galimybę gyventi tėvų namuose nuolatinio darbo net neieškojau. Norėjau pasinerti į mokslus.

Konkrečios sumos su tėvais nesame sutarę, kadangi vienos ar kitos savaitės poreikiai gali būti skirtingi. Prašyti pinigų nėra smagu, todėl niekada neprašau jų pramogoms. Tam skiriu savas santaupas, o tėvų pinigus naudoju tik pagrindiniams poreikiams – maistui, mokymo priemonėms, drabužiams“, – atvirauja pašnekovė.

Už kiek įmanoma pragyventi studentui

Pasak Viktorijos, šiuo metu ir ji pati, ir jos bendramoksliai jau moka planuoti savo biudžetą. Pirmame kurse būdavo visko. Bene sunkiausia buvo išmokti nusistatyti prioritetus. Kai leidi pinigus negalvodamas į kairę ir į dešinę, nė nepastebi, kur jie dingsta.

Maistui per dieną turėtų užtekti maždaug 5–6 eurų. Taigi per mėnesį susidaro beveik 200 eurų. Būsto kaina priklauso nuo to, kur ir kaip studentas gyvena – švietimo įstaigos bendrabutyje, bute ar kambaryje, nuomojasi vienas ar su draugais. Taip pat reikia pridėti išlaidas transportui, telefonui ir nenumatytoms reikmėms, pavyzdžiui, vaistams.

Taigi jau ir susidarytų minimalią algą atitinkanti suma. Taip pat reikia drabužių, raštinės prekių, įvairių kitų dalykų.

Kaip suvaldyti išlaidas

Gyvendami pas tėvus jauni žmonės paprastai neturi patirties skaičiuoti savo išlaidas, todėl persikėlę į kitą miestą, pradėję gyventi savarankiškai ne iš karto susivokia, kam ir kiek reikia turėti pinigų.

Pradėjus gyventi atskirai nuo tėvų, atrodo, kad atsivėrė laisvė, tačiau netrukus tenka pajusti šios laisvės ribas. Iš pradžių pinigai leidžiami gana neapgalvotai, nebūtinai reikalingiems daiktams, ypač kai jaunas žmogus į didmiestį atvyksta iš mažesnio miesto, todėl labai sunku nepasiduoti naujoms pagundoms. Vėliau tenka nustatyti savo galimybių kartelę, išmokti gyventi pagal savo ar tėvų galimybes, nesidairyti į aplinkinius.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės patarimai

  • Niekada nesiskolinkite pinigų vien norėdami neatsilikti nuo naujų draugų. Paskolos – tai ne pajamos, o išlaidos, tik ateityje.
  • Užsirašykite visas savo mėnesio išlaidas, kad jo pabaigoje galėtumėte įvertinti, ar gyvenimo būdas atitinka jūsų finansines galimybes ir kokiose srityse galima pataupyti.
  • Pasikalbėkite su draugais apie tai, kam ir kiek jie išleidžia pinigų, kaip taupo.
  • Ieškokite įvairių būdų taupyti: pasiklausinėkite, kur pigiau pietauti, kur pigiau įsigyti mokymo priemonių, dalintis jomis su kitais.
  • Apsvarstykite galimybę butą arba kambarį nuomotis keliese.
Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »