Konferencijoje aptarti naujų mokslo metų prioritetai

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 25 d. šeštadienis

Penktadienį į Vilnių susirinkę savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjai, Prezidentūros, Seimo, profesinių sąjungų atstovai, ministerijos vadovai aptarė naujų mokslo metų aktualijas, 2012–2013 mokslo metų prioritetus.

Sveikindamas renginio dalyvius, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė: "Gyvename 21 amžiuje ir turime suprasti, kad nuo 20 amžiaus jis skiriasi tuo, kad dar svarbesnės tampa žinios ir gebėjimai, nes jais remdamiesi galime projektuoti savo šalies ateitį. Nemažiau svarbu, kad išugdytume jaunimą asmenybėmis, piliečiais, nebijančiais nuolatinės kaitos ir globalaus pasaulio iššūkių.“

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymėjo, kad šiais mokslo metais svarbus ne tik tęstinumas įgyvendinant tokius prioritetus, kaip išlaisvintas kūrybiškumas, saugus ir sveikas vaikas, savarankiška ir atsakinga mokykla, bet ir nauja kryptis – dėmesys mokytojų tobulėjimui.

„Vienas iš svarbiausių ir didžiausių šiemet laukiančių darbų – valstybinės švietimo 2013–2022 m. strategijos patvirtinimas. Ateinančių 10–ies metų laikotarpiui mūsų strategijos tikslas – siekti, kad Lietuvos švietimas taptų tvariu pagrindu kiekvienam piliečiui ugdant jo savarankiškumą, veržlumą, atsakingumą, kuriant savo, valstybės ir pasaulio ateitį,“– sakė ministras G. Steponavičius.

Pasak G.Steponavičiaus, naujos švietimo strategijos projekte išskiriami keturi esminiai dalykai. Tai – dėmesys mokytojui, dėstytojui, šiuolaikinė organizacija savo sprendimus ir plėtrą grindžianti išmania vadyba, išplėstas vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo prieinamumas bei mokymasis visą gyvenimą, įvedant mokymosi visą gyvenimą krepšelį.

Kalbėdamas apie naujųjų mokslo metų darbus, ministerijos vadovas pabrėžė ikimokyklinio ugdymo galimybių įvairovę ir plėtrą, mokyklų vadovų pajėgų stiprinimą, įgyvendinant naują vadovų atranką ir stiprinant mokyklos lyderystę, naujas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybes, profesinio mokymo kaitos kryptis ir kt. Pasak ministro, nuo spalio 1 d. įgauna pagreitį projektas, išbandysiantis neformalaus švietimo krepšelį. Jame dalyvaujančių savivaldybių patirtis bus naudinga toms savivaldybėms, kurios pačios planuoja taikyti šį krepšelį.

Renginyje kalbėta apie mokytojo vaidmenį, apžvelgti nauji teisės aktai, jų pakeitimai, pristatytas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelis, jo praktinio realizavimo aspektai.

Konferenciją „Švietimas regionuose 2012. Pedagogo kvalifikacija – svarbiausias švietimo kokybės veiksnys“ surengė Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras, kuris įgyvendina projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »