Mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra skatina ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą

Publikuota: 2013 m. gegužės 31 d. penktadienis

Antrąją Konkurencingumo tarybos dieną Briuselyje ES šalių narių ministrai akcentavo kosmoso pramonės ir mokslinių tyrimų plėtros įtaką Europos ekonomikos augimui. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai prioritetus mokslinių tyrimų srityje.

„Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, dėmesį sutelks į patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimą, – sakė švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis. – Mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra yra neatsiejama Europos Sąjungos siekio didinti konkurencingumą dalis. Neabejotina – mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Horizontas 2020” taps svarbiu instrumentu, skatinsiančiu Europos ekonominį augimą, pritrauksiančiu daugiau aukščiausio lygio mokslininkų ir įvairesnių novatoriškų įmonių.“

Švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad pagrindinis Lietuvos prioritetas mokslinių tyrimų srityje, susijęs su ES darbotvarke, yra siekti, kad programa „Horizontas 2020”, apimanti ir Europos inovacijų ir technologijų institutą bei Euratomo programą, pradėtų veikti laiku – nuo 2014 m. pradžios.

ES ministrai patvirtino savo pasiryžimą siekti sutarimo su Europos Parlamentu dėl bendrosios 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ iki Vadovų Tarybos birželio 27–28 d. Ministrai taip pat priėmė Tarybos išvadas dėl našaus skaičiavimo, ES tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimo ir koncentravimo bei rezoliuciją dėl konsultacinės veiklos Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

Pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva sieks tolimesnės pažangos įgyvendinant teisėkūros projektus, susijusius su Koperniko programa, Kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programa. Rugsėjo 18–20 dienomis Lietuvoje vyks tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“.

Tarybos metu ES ministrai patvirtino išvadas dėl Europos kosmoso pramonės politikos, kuriomis pripažįstamas didėjantis kosmoso pagrindu sukurtų sistemų, paslaugų ir aplikacijų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, kosmoso pramonės svarba ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Buvo pateikta šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pažangos ataskaita dėl svarstomos kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programos.

Šalys narės aptarė bendro mokslinių tyrimų programavimo iniciatyvas ir tarėsi, kaip efektyviau panaudoti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas viešąsias lėšas. Apžvelgiant dabartinę bendro programavimo situaciją akcentuota, kad siekiant išnaudoti bendro programavimo potencialą, šalys narės turėtų prisiimti strateginius įsipareigojimus ir derinti nacionalines mokslinių tyrimų programas. Kaip pažymi švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis, Lietuva iš esmės pritaria bendro programavimo iniciatyvoms ir ieškos būdų, kaip plačiau įsitraukti į Lietuvai ir ES naudingas programas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »