Mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra skatina ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą

Publikuota: 2013 m. gegužės 31 d. penktadienis

Antrąją Konkurencingumo tarybos dieną Briuselyje ES šalių narių ministrai akcentavo kosmoso pramonės ir mokslinių tyrimų plėtros įtaką Europos ekonomikos augimui. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai prioritetus mokslinių tyrimų srityje.

„Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, dėmesį sutelks į patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimą, – sakė švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis. – Mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra yra neatsiejama Europos Sąjungos siekio didinti konkurencingumą dalis. Neabejotina – mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Horizontas 2020” taps svarbiu instrumentu, skatinsiančiu Europos ekonominį augimą, pritrauksiančiu daugiau aukščiausio lygio mokslininkų ir įvairesnių novatoriškų įmonių.“

Švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad pagrindinis Lietuvos prioritetas mokslinių tyrimų srityje, susijęs su ES darbotvarke, yra siekti, kad programa „Horizontas 2020”, apimanti ir Europos inovacijų ir technologijų institutą bei Euratomo programą, pradėtų veikti laiku – nuo 2014 m. pradžios.

ES ministrai patvirtino savo pasiryžimą siekti sutarimo su Europos Parlamentu dėl bendrosios 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ iki Vadovų Tarybos birželio 27–28 d. Ministrai taip pat priėmė Tarybos išvadas dėl našaus skaičiavimo, ES tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimo ir koncentravimo bei rezoliuciją dėl konsultacinės veiklos Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

Pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva sieks tolimesnės pažangos įgyvendinant teisėkūros projektus, susijusius su Koperniko programa, Kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programa. Rugsėjo 18–20 dienomis Lietuvoje vyks tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“.

Tarybos metu ES ministrai patvirtino išvadas dėl Europos kosmoso pramonės politikos, kuriomis pripažįstamas didėjantis kosmoso pagrindu sukurtų sistemų, paslaugų ir aplikacijų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, kosmoso pramonės svarba ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Buvo pateikta šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pažangos ataskaita dėl svarstomos kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programos.

Šalys narės aptarė bendro mokslinių tyrimų programavimo iniciatyvas ir tarėsi, kaip efektyviau panaudoti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas viešąsias lėšas. Apžvelgiant dabartinę bendro programavimo situaciją akcentuota, kad siekiant išnaudoti bendro programavimo potencialą, šalys narės turėtų prisiimti strateginius įsipareigojimus ir derinti nacionalines mokslinių tyrimų programas. Kaip pažymi švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis, Lietuva iš esmės pritaria bendro programavimo iniciatyvoms ir ieškos būdų, kaip plačiau įsitraukti į Lietuvai ir ES naudingas programas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »