Nuo 2015 m. valstybės finansuojamoms studijoms įvedamas lietuvių ir užsienio kalbų slenkstis

Publikuota: 2013 m. gegužės 10 d. penktadienis

Dabartiniai dešimtokai, 2015 m. stosiantys į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose, turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Norintiems gauti studijų krepšelį universitetuose ir kolegijose taip pat bus privaloma mokėti užsienio kalbą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino minimalius rodiklius 2015 m. abiturientams, pretenduosiantiems į valstybės finansavimą studijoms.

„Siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų gerai pasiruošę abiturientai. Stiprindami raštingumą stosiantiems nuo 2015 m. įvedame privalomą lietuvių kalbos mokėjimo kartelę, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. – Būsimiems studentams taip pat būtina mokėti užsienio kalbas, kad galėtų aktyviai naudotis tarptautiniais akademiniais šaltiniais ir mainų galimybėmis.“

2015 m. stosiantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Pretenduojantys į kolegines studijas, kaip ir dabar, galės rinktis valstybinį arba mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

2015 m. norintiems gauti valstybės finansuojamą vietą universitetuose ir kolegijose taip pat bus privaloma mokėti užsienio – anglų, prancūzų ar vokiečių – kalbą B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Užsienio kalbos lygis bus nustatomas laikant brandos arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.

2015 m. geriausiųjų eilė, pagal kurią teikiamas valstybės finansavimas studijoms, bus skaičiuojama pagal 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos ir literatūros, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko.

Numatoma, kad 2016 m. stosiantiems į kolegijas ir universitetus minimalūs reikalavimai didės – norintiems gauti valstybės finansavimą studijoms planuojama įvesti privalomą matematikos egzaminą. Pretenduosiantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą universitetuose taip pat svarstoma kelti užsienio kalbos mokėjimo kartelę – ją reikės mokėti B2 lygiu.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »