Šeimos finansų ekspertė: studijas rinktis vien pagal kainą nevertėtų

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis

Prasideda papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Nors valstybės finansuojamų vietų dar šiek tiek liko, tačiau didžioji dauguma stojančiųjų turės spręsti dilemą, kokias mokamas studijas pasirinkti? SEB banko šeimos finansų ekspertė, dr. Julita Varanauskienė pataria neskubėti griebti pigiausio varianto. Nors kaina – svarbus kriterijus, ne mažiau svarbu įvertinti studijų ir kokybę, tarptautiškumą bei pragyvenimo išlaidas pasirinktame mieste.

„Ar teisinga pirkti pigiausią automobilį, pigiausius batus? Žinoma, negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad brangesnis – tai būtinai geresnis, bet rinktis vieną ar kitą studijų kryptį vien dėl to, kad ji pigiausia, finansiškai ateityje gali būti visai nenaudinga. Svarbiau kainos ir kokybės – studijų rezultato – santykis“, – studijų kainos reikšmę pavyzdžiais iliustruoja Julita Varanauskienė.

Besirenkantiems iš kelių mokamų studijų variantų, reikėtų gerai apgalvoti ne tik finansinius kriterijus, bet ir pasvarstyti, kokia bus gauto diplomo vertė.

„Mano nuomone, studijų kaina neturi būti vienintelis lemiamas veiksnys, ką ar kur studijuoti. Svarbu, ar studijų kryptis patinka, ar jas laikome naudingomis sau ne tik dabar, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, pagal kainą nereikėtų spręsti, ką geriau rinktis studijuoti – sporto mediciną ar anglų kalbos filologiją. 

Jei panašias studijų kryptis siūlo skirtingos aukštosios mokyklos už skirtingą kainą, o mes renkamės ne ką, bet kur studijuoti, be studijų kainos dar svarbu įvertinti  ir pragyvenimo kainą,  jei mokyklos skirtinguose miestuose ar net šalyse., Taip pat svarbu atsižvelgti, kiek stipri yra viena ar kita mokykla tam tikroje  srityje, kaip  planuojamą  studijų kryptį vertina reglamentuojančios institucijos, pavyzdžiui, Studijų kokybės vertinimo centras. 

Taigi, renkantis, kur studijuoti, verta lyginti ne pagal vieną kriterijų), o pagal keletą – ir finansinių, tokių kaip  pragyvenimo kaina, ir nefinansinių, tokių kaip studijų kokybė, tarptautiškumas ir pan.)“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. 

Mokesčius už studijas bei mokslams skiriamą laiką J. Varanauskienė vadina viena svarbiausių investicijų į ateitį. Pasak ekspertės, jos atsiperkamumas priklauso nuo gerai apgalvoto ir įvertinto pasirinkimo. 

„Nors išsilavinimas pats savaime negarantuoja darbo vietos, tačiau vertinant bendrai, yra ryšys tarp išsilavinimo ir tikimybės turėti darbą, tarp išsilavinimo ir darbo užmokesčio dydžio. Paprastai jau vidurinėje mokykloje mokiniai  moka apskaičiuoti atsiperkamumą – išlaidas studijoms lygina su tikėtinomis pajamomis, kurias bus galima gauti įgijus išsilavinimą, ir suskaičiuoja, kiek metų reikėtų dirbti, norint padengti studijų kainą arba paskolą studijoms.

 Tik apie tikėtinas pajamas jie sprendžia pagal pačius geriausius, optimistiškiausius matytus ar girdėtus atvejus, pamiršdami įvertinti tikimybę, kad jų pačių atvejis bus nebūtinai toks. Todėl tikslingiau būtų orientuotis į vidutines, o ne didžiausias, tokį išsilavinimą įgijusių žmonių pajamas.

 Kita vertus, vertėtų atsižvelgti ne tik į tikėtiną darbo užmokesčio dydį, bet ir į kitas galimybes, kurias atveria vienos ar kitos studijos vienoje ar kitoje mokykloje: pažįstamų – studijų draugų, dėstytojų, mokslininkų – ratas, galimybė dalyvauti svarbiuose moksliniuose tyrimuose ar projektuose, įgyti vertingos patirties dirbant taikant naujausius metodus, su naujausiomis technologijomis, praplėsti akiratį, pamatyti ir išbandyti, tai kas pasaulyje daroma šioje srityje“, – pataria ekspertė.

Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas prasidės rugpjūčio 7 d. Stojantieji prašymus pateikti privalo iki 10 d. 17 val. Sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais studijuoti vyks rugpjūčio 13–14 dienomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »