Šeimos finansų ekspertė: studijas rinktis vien pagal kainą nevertėtų

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis

Prasideda papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Nors valstybės finansuojamų vietų dar šiek tiek liko, tačiau didžioji dauguma stojančiųjų turės spręsti dilemą, kokias mokamas studijas pasirinkti? SEB banko šeimos finansų ekspertė, dr. Julita Varanauskienė pataria neskubėti griebti pigiausio varianto. Nors kaina – svarbus kriterijus, ne mažiau svarbu įvertinti studijų ir kokybę, tarptautiškumą bei pragyvenimo išlaidas pasirinktame mieste.

„Ar teisinga pirkti pigiausią automobilį, pigiausius batus? Žinoma, negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad brangesnis – tai būtinai geresnis, bet rinktis vieną ar kitą studijų kryptį vien dėl to, kad ji pigiausia, finansiškai ateityje gali būti visai nenaudinga. Svarbiau kainos ir kokybės – studijų rezultato – santykis“, – studijų kainos reikšmę pavyzdžiais iliustruoja Julita Varanauskienė.

Besirenkantiems iš kelių mokamų studijų variantų, reikėtų gerai apgalvoti ne tik finansinius kriterijus, bet ir pasvarstyti, kokia bus gauto diplomo vertė.

„Mano nuomone, studijų kaina neturi būti vienintelis lemiamas veiksnys, ką ar kur studijuoti. Svarbu, ar studijų kryptis patinka, ar jas laikome naudingomis sau ne tik dabar, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, pagal kainą nereikėtų spręsti, ką geriau rinktis studijuoti – sporto mediciną ar anglų kalbos filologiją. 

Jei panašias studijų kryptis siūlo skirtingos aukštosios mokyklos už skirtingą kainą, o mes renkamės ne ką, bet kur studijuoti, be studijų kainos dar svarbu įvertinti  ir pragyvenimo kainą,  jei mokyklos skirtinguose miestuose ar net šalyse., Taip pat svarbu atsižvelgti, kiek stipri yra viena ar kita mokykla tam tikroje  srityje, kaip  planuojamą  studijų kryptį vertina reglamentuojančios institucijos, pavyzdžiui, Studijų kokybės vertinimo centras. 

Taigi, renkantis, kur studijuoti, verta lyginti ne pagal vieną kriterijų), o pagal keletą – ir finansinių, tokių kaip  pragyvenimo kaina, ir nefinansinių, tokių kaip studijų kokybė, tarptautiškumas ir pan.)“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. 

Mokesčius už studijas bei mokslams skiriamą laiką J. Varanauskienė vadina viena svarbiausių investicijų į ateitį. Pasak ekspertės, jos atsiperkamumas priklauso nuo gerai apgalvoto ir įvertinto pasirinkimo. 

„Nors išsilavinimas pats savaime negarantuoja darbo vietos, tačiau vertinant bendrai, yra ryšys tarp išsilavinimo ir tikimybės turėti darbą, tarp išsilavinimo ir darbo užmokesčio dydžio. Paprastai jau vidurinėje mokykloje mokiniai  moka apskaičiuoti atsiperkamumą – išlaidas studijoms lygina su tikėtinomis pajamomis, kurias bus galima gauti įgijus išsilavinimą, ir suskaičiuoja, kiek metų reikėtų dirbti, norint padengti studijų kainą arba paskolą studijoms.

 Tik apie tikėtinas pajamas jie sprendžia pagal pačius geriausius, optimistiškiausius matytus ar girdėtus atvejus, pamiršdami įvertinti tikimybę, kad jų pačių atvejis bus nebūtinai toks. Todėl tikslingiau būtų orientuotis į vidutines, o ne didžiausias, tokį išsilavinimą įgijusių žmonių pajamas.

 Kita vertus, vertėtų atsižvelgti ne tik į tikėtiną darbo užmokesčio dydį, bet ir į kitas galimybes, kurias atveria vienos ar kitos studijos vienoje ar kitoje mokykloje: pažįstamų – studijų draugų, dėstytojų, mokslininkų – ratas, galimybė dalyvauti svarbiuose moksliniuose tyrimuose ar projektuose, įgyti vertingos patirties dirbant taikant naujausius metodus, su naujausiomis technologijomis, praplėsti akiratį, pamatyti ir išbandyti, tai kas pasaulyje daroma šioje srityje“, – pataria ekspertė.

Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas prasidės rugpjūčio 7 d. Stojantieji prašymus pateikti privalo iki 10 d. 17 val. Sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais studijuoti vyks rugpjūčio 13–14 dienomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »