Šeimos finansų ekspertė: studijas rinktis vien pagal kainą nevertėtų

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis

Prasideda papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Nors valstybės finansuojamų vietų dar šiek tiek liko, tačiau didžioji dauguma stojančiųjų turės spręsti dilemą, kokias mokamas studijas pasirinkti? SEB banko šeimos finansų ekspertė, dr. Julita Varanauskienė pataria neskubėti griebti pigiausio varianto. Nors kaina – svarbus kriterijus, ne mažiau svarbu įvertinti studijų ir kokybę, tarptautiškumą bei pragyvenimo išlaidas pasirinktame mieste.

„Ar teisinga pirkti pigiausią automobilį, pigiausius batus? Žinoma, negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad brangesnis – tai būtinai geresnis, bet rinktis vieną ar kitą studijų kryptį vien dėl to, kad ji pigiausia, finansiškai ateityje gali būti visai nenaudinga. Svarbiau kainos ir kokybės – studijų rezultato – santykis“, – studijų kainos reikšmę pavyzdžiais iliustruoja Julita Varanauskienė.

Besirenkantiems iš kelių mokamų studijų variantų, reikėtų gerai apgalvoti ne tik finansinius kriterijus, bet ir pasvarstyti, kokia bus gauto diplomo vertė.

„Mano nuomone, studijų kaina neturi būti vienintelis lemiamas veiksnys, ką ar kur studijuoti. Svarbu, ar studijų kryptis patinka, ar jas laikome naudingomis sau ne tik dabar, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, pagal kainą nereikėtų spręsti, ką geriau rinktis studijuoti – sporto mediciną ar anglų kalbos filologiją. 

Jei panašias studijų kryptis siūlo skirtingos aukštosios mokyklos už skirtingą kainą, o mes renkamės ne ką, bet kur studijuoti, be studijų kainos dar svarbu įvertinti  ir pragyvenimo kainą,  jei mokyklos skirtinguose miestuose ar net šalyse., Taip pat svarbu atsižvelgti, kiek stipri yra viena ar kita mokykla tam tikroje  srityje, kaip  planuojamą  studijų kryptį vertina reglamentuojančios institucijos, pavyzdžiui, Studijų kokybės vertinimo centras. 

Taigi, renkantis, kur studijuoti, verta lyginti ne pagal vieną kriterijų), o pagal keletą – ir finansinių, tokių kaip  pragyvenimo kaina, ir nefinansinių, tokių kaip studijų kokybė, tarptautiškumas ir pan.)“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. 

Mokesčius už studijas bei mokslams skiriamą laiką J. Varanauskienė vadina viena svarbiausių investicijų į ateitį. Pasak ekspertės, jos atsiperkamumas priklauso nuo gerai apgalvoto ir įvertinto pasirinkimo. 

„Nors išsilavinimas pats savaime negarantuoja darbo vietos, tačiau vertinant bendrai, yra ryšys tarp išsilavinimo ir tikimybės turėti darbą, tarp išsilavinimo ir darbo užmokesčio dydžio. Paprastai jau vidurinėje mokykloje mokiniai  moka apskaičiuoti atsiperkamumą – išlaidas studijoms lygina su tikėtinomis pajamomis, kurias bus galima gauti įgijus išsilavinimą, ir suskaičiuoja, kiek metų reikėtų dirbti, norint padengti studijų kainą arba paskolą studijoms.

 Tik apie tikėtinas pajamas jie sprendžia pagal pačius geriausius, optimistiškiausius matytus ar girdėtus atvejus, pamiršdami įvertinti tikimybę, kad jų pačių atvejis bus nebūtinai toks. Todėl tikslingiau būtų orientuotis į vidutines, o ne didžiausias, tokį išsilavinimą įgijusių žmonių pajamas.

 Kita vertus, vertėtų atsižvelgti ne tik į tikėtiną darbo užmokesčio dydį, bet ir į kitas galimybes, kurias atveria vienos ar kitos studijos vienoje ar kitoje mokykloje: pažįstamų – studijų draugų, dėstytojų, mokslininkų – ratas, galimybė dalyvauti svarbiuose moksliniuose tyrimuose ar projektuose, įgyti vertingos patirties dirbant taikant naujausius metodus, su naujausiomis technologijomis, praplėsti akiratį, pamatyti ir išbandyti, tai kas pasaulyje daroma šioje srityje“, – pataria ekspertė.

Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas prasidės rugpjūčio 7 d. Stojantieji prašymus pateikti privalo iki 10 d. 17 val. Sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais studijuoti vyks rugpjūčio 13–14 dienomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »