Vilniuje atidengta atminimo lenta mokslininkei Meilei Lukšienei

Publikuota: 2013 m. balandžio 25 d. ketvirtadienis

Balandžio 25 d. Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvėje 19, atidengta atminimo lenta žymiai mokslininkei ir nepriklausomos Lietuvos mokyklos kūrėjai Meilei Lukšienei. Ceremonijoje dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak švietimo ir mokslo ministro prof. Dainiaus Pavalkio, daktarė Meilė Lukšienė – unikalus pavyzdys, kaip žmogus, formaliai neužėmęs aukštų postų, gali lemti šalies pokyčių eigą. „Subūrusi švietimo reformos kūrėjų grupę, Meilė Lukšienė savo autoritetu, asmeninėmis įžvalgomis ir kruopščiu kasdieniu darbu kūrė atgimusios nepriklausomos valstybės kertinį akmenį – švietimą. Tikiuosi, kad Meilės Lukšienės metais analizuodami mokslininkės tyrinėjimus, dar ir dar kartą įvertindami jos veiklą, kartu įvertinsime visos mūsų švietimo sistemos problemas bei pasiekimus. Tai gali tapti svarbiu veiksniu naujuose švietimo raidos etapuose“, – sakė ministras D. Pavalkis.

Atminimo lentos atidengimu pradedamas renginių ciklas M. Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Ši sukaktis 2013 m. minima UNESCO šalyse.

Balandžio 25 d.–26 d. Lietuvos edukologijos universitete (Studentų g. 39), balandžio 26 d. 10 val. Vilniaus universitete (Universiteto g. 3) vyksta Švietimo ir mokslo ministerijos, LEU, VU, Vroclavo universiteto Pedagogikos instituto, Baltijos pedagogikos istorikų asociacijos organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Ugdymas kultūros ir žmogaus raidos kryžkelėse: Meilės Lukšienės pedagoginio palikimo įžvalgos praeičiai, dabarčiai, ateičiai". Renginį globoja Seimo Pirmininkas dr. Vydas Gedvilas, Tarptautinė pedagogikos istorijos asociacija, ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Iškili asmenybė, švietimo reformos pradininkė, mokslininkė, literatūrologė, edukologė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, habil.dr. Meilė Lukšienė-Matjošaitytė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje. Kilusi iš garsios Lietuvos kultūros veikėjų giminės.

Meilė Lukšienė, visų vadinta Mokytoja, padėjo stiprų pagrindą atkurtos Lietuvos valstybės švietimui. 1988 m. mokslininkės vadovaujamos darbo grupės suformulavo pagrindinius Lietuvos švietimo reformos tikslus, sukūrė naują švietimo viziją, kuri ir tapo pagrindu valstybės švietimo reformos uždaviniams įgyvendinti.

1989 m. Meilei Lukšienei buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1994 m. – Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius. 2004 m. M. Lukšienė apdovanota UNESCO COMENIUS medaliu už jos asmeninį indėlį moksliškai ir praktiškai įtvirtinant švietimą kaip valstybės kūrimo pagrindą. UNESCO apdovanojimo tekste parašyta: „Ponia Lukšienė yra europinio ir pasaulinio lygio mokslininkė ir asmenybė, reikšmingai prisidėjusi prie demokratinės visuomenės ir modernaus švietimo raidos.“

2010 m. Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė Meilės Lukšienės premiją pedagogams (ne vyresniems nei 35 m.) už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premija siekiama įprasminti daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas ir dalyvauti pažangiausių mokytojų sambūryje.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »