Širdies ir kraujagyslių ligos, regeneracinė medicina, biobankai, genų inžinerija, kanabinoidai, mokslo bei verslo komercializacija – šios ir kitos temos bus aptartos per rudenį Vilniuje jau trečią sykį vyksiantį tarptautinį gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltics 2016“.

Kas dvejus metus VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamame renginyje laukiama per 1 000 svečių iš 40-ies pasaulio šalių. Gausios gyvybės mokslų atstovų delegacijos atvyks iš Izraelio, Japonijos, JAV bei kitų tikslinių mūsų šalies eksporto rinkų, kuriose gyvybės mokslų industrija – pavyzdinė.

„Jau trečią kartą vieninteliai iš Baltijos šalių į vieną renginį dalintis patirtimi ir naujausiomis įžvalgomis sukviečiame gyvybės mokslų industrijos ekspertus iš viso pasaulio. Lietuvoje šis sektorius sugeneruoja 1 proc. BVP, tačiau patys biotechnologijų įmonių atstovai skaičiuoja, kad po dešimtmečio šis skaičius gali siekti ir 10 proc. Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – 2020-aisiais tapti Europos gyvybės mokslų centru. Sutelkus mokslą ir verslą bei perėmus pažangių užsienio šalių patirtį, tikslas atrodo pasiekiamas“, – teigia ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

Dvi dienas – rugsėjo 14–15 d. – vyksiančiame gyvybės mokslų forume Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus atstovai iš pasaulio lyderių galės perimti patirtį įvairiose srityse. Konferencijoje pranešimą skaitys širdies ir kraujagyslių guru laikomas dr. Désiré Collen, apie pažangiausius medicinos prietaisus kalbės dr. Shimon Eckhouse, Nobelio premiją chemijos srityje už kvazikristalų, kurių dalelių yra metale naudojamame ir medicinos prietaisų gamyboje, atradimą pelnęs prof. Dan Shechtman dalinsis patirtimi apie technologijų perdavimą. Lietuvis profesorius Virginijus Šikšnys, patentavęs genų redagavimo technologiją ir šiemet įvertintas „Warren Alpert“ fondo premija – taip pat tarp konferencijos pranešėjų. Harvardo medicinos mokyklos bei Toronto universiteto atstovai pabrėš mokslo komercializavimo svarbą, o svečiai iš Japonijos apžvelgs regeneracinės medicinos, kuri yra itin aktuali senėjančioms visuomenėms, tendencijas.

Be konferencijos, renginyje taip pat veiks tarptautinė gyvybės mokslų sektoriaus įmonių bei organizacijų paroda, savo idėjas pristatys startuoliai, vyks ir iš anksto suplanuoti B2B susitikimai – jie itin svarbūs Lietuvos įmonėms, siekiančioms plėsti veiklą į užsienį.

Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas. Šis sektorius yra greičiausiai augantis visoje ES, kasmetinis augimas 25 proc. 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama. Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o pagrindinės eksporto rinkos – JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas biofarmacijos krypčiai bei medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje.