SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas antrojo ketvirčio būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 39,6 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai yra mažiausias galimo įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 49,7 ir 47,2 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su pirmu šio mėnesio ketvirčiu, vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas Rygoje padidėjo (2,7 kv. m), Taline sumažėjo (3 kv. m), o Vilniuje išliko toks pat.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Rygoje pagerėjo dėl to, kad antrą metų ketvirtį Latvijos sostinėje vidutinis realusis darbo užmokestis augo sparčiau negu nekilnojamojo turto kainos, o būsto paskolų palūkanos šiek tiek sumažėjo. Taline nekilnojamojo turto kainos augo sparčiau negu darbo užmokestis, be to, šiek tiek padidėjo būsto paskolų palūkanos.

Vilniuje būsto kainos augo taip pat sparčiau negu darbo užmokestis, tačiau būsto įperkamumo rodiklis nesumažėjo, kadangi tuo pat metu sumažėjo naujų būsto paskolų palūkanos (0,06 procentinio punkto, palyginti su pirmu metų ketvirčiu). Antrą metų ketvirtį vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje buvo 2,49 procento — mažesnė negu Estijoje (2,99 proc.) ir Latvijoje (3,44 proc.).

SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.