Belaidžiai krovikliai jau egzistuoja, bet reikia, kad telefonas būtų visiškai šalia krovimo paviršiaus. „Su įkrovimo plokšte reikia atsiminti išimti telefoną ir teisingai padėti jį ant krovimo paviršiaus,“ – sako Dina Katabi iš MIT, vadovaujanti „MagMIMO“ kūrimo komandai.

30 centimetrų atstumu prototipas „iPhone 4s“ bateriją nuo tuščios pilnai gali įkrauti per kiek trumpiau, nei 5 valandas. Nesvarbu, kur telefonas guli – apverstas kišenėje, ar padėtas at stalo – ir jis nebūtinai turi nejudėti. Katabi dabar stengiasi padidinti nuotolį.

„MagMIMO“ pasiskolina triuką iš radijo ryšio – pažangūs „Wi-Fi“ maršrutizatoriai gali aptikti, kai prie jų jungiasi kompiuteris ir sustiprinti jų kryptimi signalą. „MagMIMO“ daro tą patį, tačiau naudoja magnetinį lauką, o ne radijo bangas. Ričių masyvas generuoja magnetinį lauką ir kai telefonas šį lauką sutrikdo, „MagMIMO“ tai pajunta ir susifokusuoja į telefoną, kiekviena rite kurdamas šiek tiek skirtingą magnetinį lauką. Magnetiniai laukai vienas kitą stiprina taip, kad bendras magnetinis laukas, pasiekiantis telefoną, būtų stipriausias.

Bandydami prototipą, Katabi ir kolega Jouya Jadidian prijungė mažą vielinę ritę prie „iPhone“ krovimo jungties. Magnetinis laukas ritėje kuria telefoną kraunančią srovę. Keletas telefono modelių jau gaminami su tokia rite, ir dar daugiau greitai pasirodys rinkoje.

Be išmaniųjų telefonų savininkų „baterijos nerimo“ eliminavimo, tinkamas bevielis krovimas gyvybiškai svarbus tokių nešiojamųjų technologijų, kaip išmanieji laikrodžiai ir ausinės populiarumui. Šiuose nedideliuose prietaisuose mažiau vietos baterijoms, sako technologijų analitikas Rossas Rubinas iš „Reticle Research“ Niujorke, o mūsų rozetės jau ir taip apgultos mobiliuosius įrenginius įkraunančiais laidais.

„MagMIMO“ sunaudoja tiek pat energijos, kaip ir egzistuojantys sprendimai, tačiau gali įkrauti telefoną nuotoliniu būdu, neištrauktą iš vartotojo kišenės.