Daugelis Europos valstybių pradėjo rengti projektus dėl regioninės ir informacinės visuomenės plėtros. Didelis dėmesys skiriamas e. valdžios plėtrai. 2002 metais Europos Komisija Sevilijoje sukūrė „E. Europos veiksmų planą 2005“ (eEurope 2005 Action Plan), į kurią įtraukti Lisabonos strategijos aspektai, susiję su informacine visuomene. E. valdžia šiame projekte tapo prioritetine sritimi. Jame taip pat aptariama visų visuomeninių organizacijų prieiga prie interneto, techninė priežiūra realiuoju laiku, kiekvieno visuomenės nario prieiga prie pasaulinio tinklo, informacija apie turizmo paslaugas ir t.t Plane taip pat numatomos veiklos gairės e. mokymo ir e. medicinos srityse, kurios susijusios su e. valdžios plėtra.

Remiantis šiuo planu, Lietuvos vyriausybė parengė atitinkamą ilgalaikę strategiją, informacinės visuomenės plėtros strategiją ir su ja susijusius kasmetinius planus, dokumentus, kurie įrodo vyriausybės institucijų gebėjimą plėsti informacinę visuomenę. 2004 metų balandžio mėn. priimta „Visuomeninės administracijos strategija 2010 m.“ (Public Administration Development Strategy 2010), kurioje taipogi akcentuojama e. valdžios plėtra.

2004 metais atlikta apklausa parodė, kad 71 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog internetu teikiančios paslaugas administracinės institucijos palegvina piliečių aptarnavimą, 70 proc. laikosi nuomonės, jog toks procesas padeda sutaupyti laiko, 64 proc. įsitikinę, kad elektroninės paslaugos teikiamos greičiau, negu tradicinės. Remiantis šios apklausos rezultatais, 11 proc. Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų lankėsi valstybinių institucijų interneto puslapiuose, tai sudaro 38 proc. visų interneto vartotojų (paskutinį 2003 metų ketvirtį tai sudarė 6 proc. ir 28 proc. ). Dauguma lankytojai aptarė politinius leidinius su kitais vartotojais (24 proc.) arba siuntė pranešimą leidinio autoriui.

Remiantis „E. Europos veiksmų planu 2005“, ES valstybės-narės iki 2002 metų pabaigos privalėjo įdiegti piliečių aptarnavimo internetu sistemą. 2003 metais 63 proc. visuomeninių organizacijų teikė elektronines paslaugas, bet paskutiniaisiais metais tolimesnė veikla neįgyvendinama.

Lietuvoje geriausiai veikia gyventojų pajamų elektroninio deklaravimo sistema, užimtumo tarnybų paslaugų sistema, viešųjų bibliotekų informacija, muitinės deklaravimo sistema ir statistinių duomenų pateikimas. Remiantis 2004 m. liepos 14 dienos „Elektroninio deklaravimo sistemos“ ataskaita, el. būdu atsiųsta beveik 3 tūkst. gyventojų turto ir per 20 tūkst. gyventojų pajamų deklaracijų.

Lietuvoje interneto vartotojai retai ieško informacijos valstybinių institucijų interneto puslapiuose (2003 metų duomenimis – 6 proc. Lietuvos gyventojų). Tai galima paaiškinti tuo, jog juose informacija įdedama, tačiau nėra interaktyvumo, t.y nėra dialogo tarp gyventojų ir valdžios. Kia kuriuose puslapiuose informacija atnaujinama retai arba pateikiama tik anglų kalba. Valdžia naudojama el. paštą kaip neoficialią komunikacijos priemonę. Tai užkerta kelią tolimesniam e. bendravimui ir el. paslaugų plėtrai.

Įgyvendindamas Vyriausybės 2001-2004 m. programos įgyvendinimo priemonių planą ir Elektroninės valdžios koncepciją, Informacinės visuomenės plėtros komitetas pristatė informacinę sistemą „Valdžios elektroniniai vartai“. Joje „vieno langelio“ principu teikiama viešųjų administravimo institucijų paslaugų ir viešoji informacija gyventojams, verslo subjektams ir kt. „Valdžios elektroniniai vartai“ vartotojas turi galimybę greitai ir patogiai susirasti ir pasinaudoti pageidaujamomis viešosiomis paslaugomis, gauti dominančią viešąją informaciją.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas susidomėjimas elektroninės valdžios paslaugomis – 2003 m. nors kartą internetu į viešojo administravimo institucijas yra kreipęsi 28 proc. visų interneto vartotojų Lietuvoje. Tai sudaro 5,8 proc. visų šalies gyventojų. Daugiau negu pusė (53 proc.) besilankančių valdžios institucijų tinklapiuose siekė susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir pateikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo. 17 proc. viešojo administravimo institucijų interneto svetainių lankytojų kreipėsi į valstybės ar savivaldybės tarnautojus, atsakingus už dominantį klausimą.