Toliau bandome rinktis muziką pasauliniame tinkle: antroji šios publikacijos dalis.
Pasirinkimas
Nors dainų, siūlomų internete skaičius didėja kiekvieną dieną, kai kurių norimų dainų galite ir nerasti. Sudėtingos licencinės sutartys su įrašų kompanijomis bei atlikėjais reiškia, jog beveik neįmanoma numanyti, kurių atlikėjų kūriniai bus parduodant bet kurią paslaugą.
Gerai žinomų „The Beatles“, „Madonna“ bei „Rolling Stones“ dainų legaliai parsisiųsti negalima niekur, nes šie atlikėjai dar neįšoko į interneto muzikos rinką. Be to, kai kurių atlikėjų diskografijos yra gana skylėtos. Pavyzdžiui, internete nerasite jokių Elvio Costello albumų iki 1998 metų arba R.E.M. albumų po 1992 metų.
Tačiau muzikos pasirinkimas internete yra geras. „Rhapsody“ šiuo atžvilgiu yra viena geriausių. Joje yra ir naujų, ir mažai žinomų atlikėjų, taip pat reklaminiai įrašai iš būsimų albumų. Pasirinkimas yra maždaug vienodas, išskyrus „EMusic“, kurioje įrašai yra tik iš maždaug 900 nepriklausomų įrašų kompanijų. Nė viena paslauga negali prilygti failų mainų tinklams „Grokster“ ar „Kazaa“, tačiau daugiau nei 250 tūkstančių dainų už 10 JAV dolerių abonentinį mokestį yra neblogas pasirinkimas.
Kiekvienos paslaugos dainų kolekcijoje yra skylių, tačiau kai kurios yra gerai matomos, neslepiamos. Kitos paslaugos jas stengiasi užslėpti. Naudojantis „Musicmatch MX Platinum“ esančia „Artist On Demand“ galimybe susirasti norimą dainą beveik neįmanoma – atlikėjų puslapiuose nesurasite nieko, išskyrus turimų dainų skaičių. Kol nepradėsite klausytis individualiai pritaikytos tam tikro atlikėjo radijo stoties, niekaip nežinosite, ar ji turi svarbiausias, populiariausias to atlikėjo dainas.
Laimei, prieš apsisprendžiant galima naudotis nemokamu arba pigiu bandomuoju laikotarpiu. Naudokitės juo, kad įsitikintumėte, jog jūsų naujajame interneto muzikos šaltinyje yra visi jūsų mėgstami atlikėjai.
„Apple ITunes Store“ turi keletą išskirtinių dainų, tačiau pasirinkimas joje ne ką didesnis nei „Pressplay“, „MusicNow“ ar „MusicNet@AOL“.
Skirtingai nei kitos paslaugos, „EMusic“ leidžia prieš sumokant abonentinį mokestį atlikti paiešką jos kataloge. Taip pat galima užsiregistruoti bandomajam laikotarpiui. Pasirinkimas skiriasi nuo esančio kitose paslaugose, tačiau ir čia yra kažkas kiekvienam, įskaitant klasiką, džiazą, vadinamąjį „indie rock“ (mažai žinomos nedidelės roko grupės), hip hopą ir net komediją.
Vartotojo sąsaja: ar surasi tai, ką nori?
Kaskart, kai naršai daugiau nei 200 tūkstančių dainų kolekciją, tikiesi efektyvaus būdo, leidžiančio rasti ir organizuoti norimas dainas. Deja, būtent čia dauguma interneto muzikos paslaugų „suklumpa“.
Daugumos paslaugų paprasta pavadinimo bei atlikėjo paieška yra nebloga. Jei atlikėjo, albumo ar dainos nėra kataloge, paieškos variklis paprastai rekomenduoja kažką panašaus. Daugiau dėmesio vertas yra „RealOne Rhapsody“ esantis „View All“ metodas, parodantis visą atlikėjo diskografiją, įskaitant ir internete įsigyti negalimus albumus. Tai šią paslaugą daro labai patogia.
Problemos prasideda, kai savo kolekcijoje pradedate tvarkyti dainas. Nei „MusicNet@AOL“, nei „Pressplay“ nėra „Atlikėjas/Albumas“ tipo peržiūros galimybės, kuri neretai yra geriausias būdas peržiūrėti didelę kolekciją. „Pressplay“ turi daugybę įdomių muzikos ieškojimo būdų – istorinis albumų, patekusių į „Billboard“ žurnalo geriausiųjų 200-uką, sąrašas. Sąraše yra parodoma kiekviena daina iš kiekvieno albumo, patekusio į 200-uką, ir jūs negalite suspausti dainų į vieną albumą. Dėl to reikia labai dažnai naudoti slankiklį.
Garso kokybė: stereo?
Žinoma, net jei ir paslaugos vartotojo sąsaja bus nepriekaištinga, tai bus nieko nereiškiantis faktas, jei garso kokybė prilygs subraižytos gramofono plokštelės kokybei. Jeigu už tai dar mokami pinigai, garso kokybė turi būti apskritai nepriekaištinga. Laimei, daugelio paslaugų garso kokybė yra nebloga.
„Pressplay“ garso kokybė – apie 96 kilobitų per sekundę srautas (kbps). „MusicNet@AOL“ kokybė – 132 kbps. Geriausiai atrodo „EMusic“. Daugumos tų failų srautas – 180-210 kbps. Tai beveik CD kokybė.
Šviesi ateitis
Trumpai tariant, ateitis yra „ITunes“. Kompanijos „MusicNet@AOL“, „MusicNow“, „Pressplay“ bei „Rhapsody“ per ateinančius keletą mėnesių ketina išleisti savo atskiras „ITunes“ tipo paslaugas. Būtina paminėti „Roxio“, birželio mėnesį įsigijusią „Pressplay“ bei valdančią „Napster“ firmos ženklą. Ši kompanija planuoja pertvarkyti „Pressplay“ paslaugą bei pakartotinai išleisti ją kitų metų pradžioje „Napster“ pavadinimu.
Tačiau ne visi planuoja dideles permainas. „Musicmatch“ ir toliau telks savo dėmesį į individualiai pritaikytas radijo stotis, o „EMusic“ planuoja ir toliau didinti nepriklausomų įrašų kompanijų sąrašą.
Kiti metai turėtų būti įdomūs. Net jei ir visi „ITunes“ klonai bus išleisti be jokių stabtelėjimų, kai kurie pagrindiniai klausimai vis dėlto išliks: ar bus surinktas toks katalogas, kuris atrodytų lyg beribė dainų kolekcija? Ar nepriklausomi muzikantai ir įrašų kompanijos galės reklamuoti savo dainas šiuose naujuose tinkluose? Ar „Rhapsody“ suvoks ir iškels U2 iš „Brit-rock“ (britų rokas) stiliaus, kol to nepastebėjo Bono ir neįtūžo?
Ir, pagaliau, pagrindinis klausimas: ar tokios muzikos paslaugos įsitvirtins rinkoje, ar jos išstums nelegalius failų mainų tinklus, ar jos taps pagrindiniu mūsų muzikos pirkimo bei klausymosi internete įrankiu? Visa tai parodys laikas...