Pasaulyje populiarėja „intelektualaus“ namo idėja. Tokia idėja įgyvendinama ir Lietuvoje.
Galima juokauti – greitai išvis nereikės statyti mokyklų. Internetu bendrauti su mokytojais ar klausytis pamokų jau galima ir namuose. Virtuali mokykla, virtuali poliklinika? Ligoniai gali registruotis, konsultuotis su gydytojais, gydytojai – vesti virtualias ligos istorijas ir net gydyti, medicinos seselės per tinklą prižiūrėti namuose besigydančius vienišus žmones … Ir visa tai tinkle. Viena aišku – laimės praktiškumas. Štai jums vienas pavyzdys –„intelektualaus“ namo idėja, kuria pasaulyje vis labiau žavimasi.
Naujos kartos intelektualus namas aprūpinamas komplesinėmis informacinių technologijų sistemomis, įskaitant ir plačiajuostį priėjimą prie interneto, interneto telefoniją, vaizdo konferencijas, vietinį tinklą ir apsaugos sistemą. Kartais „intelektualumas“ name apibūdinamas kaip racionaliai organizuota erdvė, suteikianti komfortą ir saugumą. Nors intelektualaus būsto terminas suprantamas įvairiai, tačiau visada kalbama apie centralizuotą pastato inžinerinių sistemų valdymą, panaudojant specialią informacinę infrastruktūrą.
„Iintelektualus“ būstas yra suprantamas kaip vientisas kompleksas, kuriame suderintai veikia 10-15, o kartais ir daugiau, elektros, apšvietimo, ventiliacijos, kondicionavimo, leidimų į patalpas, liftų, vandentiekio ir pan. valdymo automatinių sistemų. Tokiame komplekse specialia kabeline sistema galima perduoti garsą, vaizdą, duomenis, būsto sistemų valdymo signalus. Daviklių tinklo duomenys perduodami dispečeriui. Labiau automatizuotoje sistemoje – ji pati atpažįsta situacijas ir tinkamai į jas reaguoja.
Tokiu būdu sumažėja būsto eksploatavimo išlaidos, nes kontroliuojamas vandens, šilumos, elektros energijos vartojimas. Kontrolė gerokai sumažina ir avarijų tikimybę. Jei būstas nuomojamas, intelektualios automatizavimo sistemos leidžia nustatyti patalpoms įvairius tarifus ir skirtingas darbo sąlygas. Racionaliai naudojant energiją, sutaupoma daug lėšų ir namo atsipirkimo laikas sutrumpėja. Daugelyje užsieninių intelektualaus namo projektų numatyta 30 proc. elektros ir 50 proc. šilumos ekonomija.
Kabelinė infrastruktūra gali apimti visą pastatų kompleksą. Pavyzdžiui, kotedžų miestelyje į dispečerių punktą gali būti perduodami pavojaus ar nerimo signalai, saugos tarnyboms informuojamos apie netipines situacijas.
Vilniaus Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų (jau patvirtintas ir tinklo projektas Pašilaičiuose) gyventojai jau gali naudotis tokio „intelektualaus“ namo technologijomis, prisijungę prie optinio kabelio tinklo „Skynet“ (žr. nuotraukas). Jį šiuose rajonuose tiesia
„Penkių kontinentų“ įmonė
„Skaineta“. Šis tinklas siūlo daug naujų jau minėtų „intelektualaus“ namo galimybių.
Tinklo vartotojai – šeimos, kurių tinkle dabar prijungta daugiau nei 2050, gali naudotis sparčiu internetu, žiūrėti aukštos skaitmeninės kokybės filmus, klausytis stereokokybės radijo, naudotis interneto telefonija. Prie tinklo prijungtose mokyklose jau išbandytos virtualios nuotolinės pamokos, mokytojai ir mokiniai iš namų gali bendrauti vieni su kitais per tinklą. Prie tinklo prijungtoje Šeškinės poliklinikoje įrengta vaizdo kamera transliuoja vaizdus iš poliklinikos. Tokiu būdu per interneto kameras būtų galima slaugyti ligonius namuose. Interneto kameros taip pat sėkmingai gali būti panaudotos apsaugai, efektyvinti policijos darbui. Dabar tinklo vartotojams siūloma patiems išbandyti interneto kameras, jas nuomojantis.
Bet kurį prietaisą – vaizdo kamerą, šaldytuvą, signalizaciją, televizorių, telefoną – galima „pakeisti“ interneto IP adresu ir jį „pažins“ vietinis tinklas. Tokiu atveju į butą reikia atvesti tik vieną kabelį, vietoj (kaip įprastai daroma) kelių. Prietaisų daviklių duomenis galima būtų matyti iš bet kurio pasaulio kompiuterio (aišku, per slaptažodį, VPN, SSL, IPSEC ir kt.) ir reguliuoti per atstumą. „Skynet“ tinklo galimybės tai leidžia įgyvendinti, panaudojant „Penkių kontinentų“ sukurtą suderintuvą SERIP.
Kasos aparatai parduotuvėse, mokėjimo terminalai, brūkšninių kodų skaitytuvai, loterijos automatai, skaitikliai – turi nuoseklųjį įvadą, kuriuo jie gali būti prijungti tik prie vieno įrenginio. Norint juos prijungti prie tinklo, reikia vietinio tinklo (etherneto) jungties. Be to, duomenys per nuoseklųjį įvadą perduodami daug lėčiau, nei per tinklo jungtį.
UAB „Penki kontinentai“ specialistai sukūrė suderintuvą SERIP, kuris prijungtas prie vieno iš minėtų įrenginių, pritaiko jį tinklo jungčiai. Duomenų perdavimo sparta išlieka ta pati, tačiau galima gerokai prailginti tinklą. Suderintumo reikės ir intelektualiame name jungiant modernius elektroninius elektros, dujų ir vandens skaitiklius, kurių rodmenis galės stebėti prie tinklo prisijungusios namų administravimo įmonės, paslaugų teikėjai ir patys gyventojai.
Intelektualaus namo koncepcija atsirado praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau populiariu projektu ji tapo tik pastaraisiais metais. Idėja buvo ne vien automatizuoti bute vandens, elektros, šilumos energijos tiekimą, patalpų kondicionavimą, bet ir sukurti vieningą gyvybingos veiklos aprūpinimo pastate sistemų valdymą, parenkant optimaliausius darbo režimus.
Elektronikos parodoje „Consumer Electronics Show 2003“, sausį vykusioje Las Vegase, buvo pademonstruotas Namų automatizacijos ir informacijos valdymo centras. Jis atitiko „intelektualaus“ būsto koncepciją. Jame visų namų elektronikos prietaisų darbui koordinuoti buvo panaudotas skystų kristalų monitorius. Šis centras buvo sujungtas su namų signalizacija, turėjo TV imtuvą, leido dalyvauti vaizdo konferencijose, naršyti internetą, gauti naujienas.
Rinkos analitikai teigia, kad tokių būsto valdymo sistemų paklausa pasaulinėje rinkoje kasmet turėtų augti daugiau kaip po 8 proc.
Tradiciškai kiekviena būsto valdymo sistema projektuojama atskirai, o ją įrengia skirtingos organizacijos. Tai dažniausiai įgyvendinama jau baigus statybas. Dėl resursų dubliavimo atskirai kuriamos ir valdomos sistemos yra labai brangios. Jeigu apie jas pagalvojama projektuojant būstą, sutaupoma 30-35 proc. lėšų.
Apskaičiuota, kad, jeigu naujo namo 1 kvadratinis metras kainuoja 500-1000 dolerių, pastato „intelektualizavimas“ šią sumą padidins tik 10-15 dolerių. Vilniuje būsto vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 1550 iki 4000 Lt.
Statistikos departamento duomenimis, visuotinio gyventojų surašymo metu iš dešimties šeimų nuosavą būstą turėjo aštuonios. Nuosavą būstą turėjo 81,8 proc. namų ūkių – iš tūkstančio šeimų savo butą ar namą turėjo 805 šeimos mieste ir 846 kaime. Įstojus į Europos sąjungą, pakilus žmonių gyvenimo lygiui, nuosavų namų šeimininkų daugės. Ir jie rinksis „intelektualaus“ namo idėją.