Net 75 proc. Lietuvos gyventojų, gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, pritaria elektroniniam balsavimui. Tačiau dalis politikų nėra tikri, ar jis yra saugus ir ar gali užtikrinti rinkimų slaptumą, užkirsti kelią balsų pirkimui. Daugiausiai elektroninio balsavimo entuziastų yra tarp liberaliųjų partijų, bet elektroninis balsavimas greičiausiai sulauktų konservatorių ir socialdemokratų pasipriešinimo.

Politologų vertinimais, taip yra dėl to, kad šios partijos lyderiauja, o įvedus elektroninį balsavimą jos gautų mažiau balsų negu kitos partijos, nes jų elektoratas yra konservatyvesni vyresnio amžiaus žmonės, kurie internetu greičiausiai nesinaudotų.

Tarp elektroninio balsavimo šalininkų ir priešininkų stoja informacinių technologijų specialistai, teigdami, kad elektroninis balsavimas yra saugus. Specialistai yra sukūrę nemažai priemonių, leidžiančių užtikrinti balsavimo sistemos patikimumą ir balsavusiųjų konfidencialumą. Be to,  65 proc. namų ūkių Lietuvoje naudojasi internetu, elektronine bankininkyste 50 proc. suaugusių šalies gyventojų, 800 tūkst. žmonių per neseniai pasibaigusį gyventojų surašymą duomenis apie save pateikė internetu.

 

Specialistų teigimu, įvedus elektroninį balsavimą sumažėtų rinkimų organizavimo kaštai, atsirastų pasirinkimo galimybė, patogumas, gakėtų balsuoti daugiau žmonių ir elementarus patogumo jausmas, būtų suteikta galimybė balsuoti daugiau žmonių -išvažiavusieji  į užsienį ar  žmonės su negalia.

Apklausos parodė, kad trys ketvirtadaliai žmonių norėtų savo valią per rinkimus išreikšti internetu, tačiau galutinį žodį dėl elektroninio balsavimo įteisinimo turi tarti valdžia.

Kitą savaitę Seime turėtų būti vėl sugrįžtama prie šio klausimo, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas prognozuoja, kad esant parlamentarų palaikymui, elektroninis balsavimas galėtų būti įteisintas jau rudens sesijos pradžioje.