Sudarius galimybes duoti įgaliojimus elektroniniu būdu, bus atsisakyta reikalavimo juos tvirtinti

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 9 d. sekmadienis

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo sudaryti galimybes įgaliojimus duoti elektroniniu būdu. Tai užtikrins didesnį saugumą, pagreitins, atpigins ir supaprastins įgaliojimų suteikimą. Kartu atkris poreikis reikalauti įgaliojimų patvirtinimo tais atvejais, kai įstatyme nėra įtvirtintas privalomas notarinis ar jam prilygintas įgaliojimų patvirtinimas.

Šiuo metu yra įprasta dėl įgaliojimo surašymo ir patvirtinimo kreiptis į notarą net ir tais atvejais, kai įstatymas notaro patvirtinimo nereikalauja. Tai daroma, nes bijoma netinkamai surašyti įgaliojimą, nepasitikima paprasta popierine įgaliojimų forma ir pan.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. visi notaro patvirtinti įgaliojimai yra registruojami Notariškai patvirtintų įgaliojimų registre (toliau – Registras), kurį tvarko Teisingumo ministerijos pavaldume esanti Centrinė hipotekos įstaiga. Įgaliojimų registravimas užtikrina įgaliojimų tvarkymo saugumą ir patikimumą, leidžia įsitikinti tuo ar įgaliojimas nėra panaikintas, atsisakyti reikalavimo pateikti popierinį įgaliojimą veiksmų atlikimo vietoje.

„Nuo 2011 metų veikiantis Registras gali ir turi būti panaudotas užtikrinant ne tik notariškai patvirtintų įgaliojimų saugų naudojimą. Mūsų pritaikytos modernios technologijos sudaro pakankamas saugumo prielaidas tam, kad kiekvienas žmogus, norintis suteikti įgaliojimą, pavyzdžiui, pašto siuntai ar stipendijai gauti, neturėtų prašyti seniūno ar rektoriaus patvirtinimo, kad toks įgaliojimas tikras“, – teigia R. Šimašius.

Atsižvelgdamas į tai, teisingumo ministras siūlo Civiliniame kodekse įtvirtinti galimybę asmenims duoti įgaliojimus patiems – juos elektroniniu būdu įregistruoti Registre. Įgaliotojas, naudodamasis elektroninėmis asmens identifikavimo priemonėmis ir prisijungęs prie tam tikros interneto programos, galės užpildyti jau parengtus įgaliojimų šablonus ir juos užregistruoti, o jo duomenų teisingumas bus tikrinamas automatiškai.

Galimybe duoti įgaliojimus tokiu būdu galima bus pasinaudoti ne tik šiuo metu įstatymo nustatytais atvejais, kai nereikalaujama privalomo įgaliojimo tvirtinimo. Teisingumo ministro nuomone įdiegus tokią galimybę atkrinta poreikis reikalauti tvirtinti įgaliojimus, kuriems šiuo metu nustatyta supaprastinta patvirtinimo tvarka. Tai tokie įgaliojimai, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai, darbo užmokesčiui, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti. Juos šiuo metu gali patvirtinti tiek notaras, tiek ir organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, taip pat daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkai, seniūnai, jūrų laivų kapitonai.

Teisingumo ministro pasiūlytos naujovės taupys ne tik žmonių laiką, bet ir pinigus. Norintys įgaliojimus patvirtinti notariškai šiuo metu už įgaliojimo patvirtinimą notarui turi susimokėti 20–50 Lt, išskyrus atvejus, kai mokama 10 Lt įgaliojimą duodant sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Be to, už patvirtinto įgaliojimo duomenų perdavimą Registrui notaras iš asmens dar paima 10–30 Lt atlyginimą.

Už notariškai patvirtintų įgaliojimų registravimą Registre šiuo metu mokamas 6 Lt mokestis, kuris neturėtų keistis ir įdiegus galimybę duoti įgaliojimus savarankiškai.

Per 2011 metus Lietuvoje notarai patvirtino daugiau kaip 87 tūkstančių įvairių įgaliojimų. Už šias paslaugas jiems buvo sumokėta daugiau nei 3,5 milijono litų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »