Sudarius galimybes duoti įgaliojimus elektroniniu būdu, bus atsisakyta reikalavimo juos tvirtinti

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 9 d. sekmadienis

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo sudaryti galimybes įgaliojimus duoti elektroniniu būdu. Tai užtikrins didesnį saugumą, pagreitins, atpigins ir supaprastins įgaliojimų suteikimą. Kartu atkris poreikis reikalauti įgaliojimų patvirtinimo tais atvejais, kai įstatyme nėra įtvirtintas privalomas notarinis ar jam prilygintas įgaliojimų patvirtinimas.

Šiuo metu yra įprasta dėl įgaliojimo surašymo ir patvirtinimo kreiptis į notarą net ir tais atvejais, kai įstatymas notaro patvirtinimo nereikalauja. Tai daroma, nes bijoma netinkamai surašyti įgaliojimą, nepasitikima paprasta popierine įgaliojimų forma ir pan.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. visi notaro patvirtinti įgaliojimai yra registruojami Notariškai patvirtintų įgaliojimų registre (toliau – Registras), kurį tvarko Teisingumo ministerijos pavaldume esanti Centrinė hipotekos įstaiga. Įgaliojimų registravimas užtikrina įgaliojimų tvarkymo saugumą ir patikimumą, leidžia įsitikinti tuo ar įgaliojimas nėra panaikintas, atsisakyti reikalavimo pateikti popierinį įgaliojimą veiksmų atlikimo vietoje.

„Nuo 2011 metų veikiantis Registras gali ir turi būti panaudotas užtikrinant ne tik notariškai patvirtintų įgaliojimų saugų naudojimą. Mūsų pritaikytos modernios technologijos sudaro pakankamas saugumo prielaidas tam, kad kiekvienas žmogus, norintis suteikti įgaliojimą, pavyzdžiui, pašto siuntai ar stipendijai gauti, neturėtų prašyti seniūno ar rektoriaus patvirtinimo, kad toks įgaliojimas tikras“, – teigia R. Šimašius.

Atsižvelgdamas į tai, teisingumo ministras siūlo Civiliniame kodekse įtvirtinti galimybę asmenims duoti įgaliojimus patiems – juos elektroniniu būdu įregistruoti Registre. Įgaliotojas, naudodamasis elektroninėmis asmens identifikavimo priemonėmis ir prisijungęs prie tam tikros interneto programos, galės užpildyti jau parengtus įgaliojimų šablonus ir juos užregistruoti, o jo duomenų teisingumas bus tikrinamas automatiškai.

Galimybe duoti įgaliojimus tokiu būdu galima bus pasinaudoti ne tik šiuo metu įstatymo nustatytais atvejais, kai nereikalaujama privalomo įgaliojimo tvirtinimo. Teisingumo ministro nuomone įdiegus tokią galimybę atkrinta poreikis reikalauti tvirtinti įgaliojimus, kuriems šiuo metu nustatyta supaprastinta patvirtinimo tvarka. Tai tokie įgaliojimai, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai, darbo užmokesčiui, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti. Juos šiuo metu gali patvirtinti tiek notaras, tiek ir organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, taip pat daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkai, seniūnai, jūrų laivų kapitonai.

Teisingumo ministro pasiūlytos naujovės taupys ne tik žmonių laiką, bet ir pinigus. Norintys įgaliojimus patvirtinti notariškai šiuo metu už įgaliojimo patvirtinimą notarui turi susimokėti 20–50 Lt, išskyrus atvejus, kai mokama 10 Lt įgaliojimą duodant sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Be to, už patvirtinto įgaliojimo duomenų perdavimą Registrui notaras iš asmens dar paima 10–30 Lt atlyginimą.

Už notariškai patvirtintų įgaliojimų registravimą Registre šiuo metu mokamas 6 Lt mokestis, kuris neturėtų keistis ir įdiegus galimybę duoti įgaliojimus savarankiškai.

Per 2011 metus Lietuvoje notarai patvirtino daugiau kaip 87 tūkstančių įvairių įgaliojimų. Už šias paslaugas jiems buvo sumokėta daugiau nei 3,5 milijono litų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »