Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo sudaryti galimybes įgaliojimus duoti elektroniniu būdu. Tai užtikrins didesnį saugumą, pagreitins, atpigins ir supaprastins įgaliojimų suteikimą. Kartu atkris poreikis reikalauti įgaliojimų patvirtinimo tais atvejais, kai įstatyme nėra įtvirtintas privalomas notarinis ar jam prilygintas įgaliojimų patvirtinimas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo sudaryti galimybes įgaliojimus duoti elektroniniu būdu. Tai užtikrins didesnį saugumą, pagreitins, atpigins ir supaprastins įgaliojimų suteikimą. Kartu atkris poreikis reikalauti įgaliojimų patvirtinimo tais atvejais, kai įstatyme nėra įtvirtintas privalomas notarinis ar jam prilygintas įgaliojimų patvirtinimas.
Šiuo metu yra įprasta dėl įgaliojimo surašymo ir patvirtinimo kreiptis į notarą net ir tais atvejais, kai įstatymas notaro patvirtinimo nereikalauja. Tai daroma, nes bijoma netinkamai surašyti įgaliojimą, nepasitikima paprasta popierine įgaliojimų forma ir pan.
Nuo 2011 m. sausio 1 d. visi notaro patvirtinti įgaliojimai yra registruojami Notariškai patvirtintų įgaliojimų registre (toliau – Registras), kurį tvarko Teisingumo ministerijos pavaldume esanti Centrinė hipotekos įstaiga. Įgaliojimų registravimas užtikrina įgaliojimų tvarkymo saugumą ir patikimumą, leidžia įsitikinti tuo ar įgaliojimas nėra panaikintas, atsisakyti reikalavimo pateikti popierinį įgaliojimą veiksmų atlikimo vietoje.
„Nuo 2011 metų veikiantis Registras gali ir turi būti panaudotas užtikrinant ne tik notariškai patvirtintų įgaliojimų saugų naudojimą. Mūsų pritaikytos modernios technologijos sudaro pakankamas saugumo prielaidas tam, kad kiekvienas žmogus, norintis suteikti įgaliojimą, pavyzdžiui, pašto siuntai ar stipendijai gauti, neturėtų prašyti seniūno ar rektoriaus patvirtinimo, kad toks įgaliojimas tikras“, – teigia R. Šimašius.
Atsižvelgdamas į tai, teisingumo ministras siūlo Civiliniame kodekse įtvirtinti galimybę asmenims duoti įgaliojimus patiems – juos elektroniniu būdu įregistruoti Registre. Įgaliotojas, naudodamasis elektroninėmis asmens identifikavimo priemonėmis ir prisijungęs prie tam tikros interneto programos, galės užpildyti jau parengtus įgaliojimų šablonus ir juos užregistruoti, o jo duomenų teisingumas bus tikrinamas automatiškai.
Galimybe duoti įgaliojimus tokiu būdu galima bus pasinaudoti ne tik šiuo metu įstatymo nustatytais atvejais, kai nereikalaujama privalomo įgaliojimo tvirtinimo. Teisingumo ministro nuomone įdiegus tokią galimybę atkrinta poreikis reikalauti tvirtinti įgaliojimus, kuriems šiuo metu nustatyta supaprastinta patvirtinimo tvarka. Tai tokie įgaliojimai, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai, darbo užmokesčiui, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti. Juos šiuo metu gali patvirtinti tiek notaras, tiek ir organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, taip pat daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkai, seniūnai, jūrų laivų kapitonai.
Teisingumo ministro pasiūlytos naujovės taupys ne tik žmonių laiką, bet ir pinigus. Norintys įgaliojimus patvirtinti notariškai šiuo metu už įgaliojimo patvirtinimą notarui turi susimokėti 20–50 Lt, išskyrus atvejus, kai mokama 10 Lt įgaliojimą duodant sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Be to, už patvirtinto įgaliojimo duomenų perdavimą Registrui notaras iš asmens dar paima 10–30 Lt atlyginimą.
Už notariškai patvirtintų įgaliojimų registravimą Registre šiuo metu mokamas 6 Lt mokestis, kuris neturėtų keistis ir įdiegus galimybę duoti įgaliojimus savarankiškai.
Per 2011 metus Lietuvoje notarai patvirtino daugiau kaip 87 tūkstančių įvairių įgaliojimų. Už šias paslaugas jiems buvo sumokėta daugiau nei 3,5 milijono litų.