Spalio mėnesį internetas mūsų šalyje švenčia net du gimtadienius: 25 metus nuo to laiko, kai Lietuvoje atsirado interneto ryšys, ir 18 metų nuo tos dienos, kai vario laidus pakeitė optiniai.

Pirmosios interneto dienos

Oficialiai internetas Lietuvoje atsirado 1991 metų spalio 10 dieną. Tądien Vilniuje, ant Lietuvos Respublikos Seimo pastato stogo, buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, suteikusi galimybę perduoti duomenis 9,6 Kb/s spartos kanalu. Pirmasis interneto serveris stovėjo netoli esančiame Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute. Kurį laiką internetas buvo naudojamas tik moksliniais tikslais, siekiant Lietuvos universitetus ir mokslo institucijas sujungti į vieną tinklą.

Eiliniams Lietuvos kompiuterių naudotojams internetas tapo prieinamas tik apie 1994 metus. Tuomet prisijungti prie interneto reikėjo telefono linijos ir „Dial-up“ modemo. Ryšio kokybė nebuvo tokia gera kaip šiais laikais – ryšys trūkinėdavo, greitis svyruodavo, o perduodamų duomenų kiekis buvo ribotas. Norint atsidaryti interneto svetainę, tekdavo laukti keletą minučių, kol visi jos duomenys parsisiųs ir ji bus matoma. Kad svetainė greičiau atsidarytų, paveikslėliai joje buvo naudojami visiškai maži, su vos įžiūrimais veidais. Norint per internetą pasiklausyti dainos, tekdavo laukti keliasdešimt minučių. Vis dėlto tais laikais ir tai atrodė stebuklas.

1998 metų spalio 28 dieną Lietuvos gyventojai gavo priėjimą prie interneto optiniais tinklais. Tą dieną bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti šviesolaidinio interneto „Skynet“ paslaugas. Taigi, šiemet minime šviesolaidinio interneto Lietuvoje 18-ąjį gimtadienį.

Kas tas šviesolaidis?

Šiuolaikinį interneto tinklą vadiname šviesolaidiniu. Taip yra todėl, kad internetą gauname per optinį kabelį, sudarytą iš daug plonyčių šviesai laidžių skaidulų. Būtent dėl to, kad skaidulos labai plonos, į jas patenkanti šviesa atspindima smailiu visiško atspindžio kampu ir sklinda specialaus stiklo gysla beveik nesusilpnėdama. Be to, kiekviena skaidula gali būti panaudota kaip atskira ryšio linija. Dėl šių priežasčių optiniu kabeliu duomenis galima perduoti saugiai ir dideliu greičiu.

„Nuo šviesolaidinio tinklo atsiradimo iki šių dienų daug kas pasikeitė. Iš pradžių optinis tinklas buvo tiesiamas nuo pagrindinės tinklo įrangos iki namo, kur rūsyje stovėjo paskirstymo įranga, o nuo jos iki atskirų butų ėjo varinis kabelis, – „Skynet“ tinklo pradžią prisimena Projektavimo skyriaus darbų vykdytojas Jaroslav Radiun. – Dabar optinis kabelis tiesiamas iki pat kliento kompiuterio. Taip išvengiama ryšio signalo svyravimų, kurie pasitaiko tiekiant internetą variniais kabeliais.“

Telefoninius tinklus pakeitus optiniais, duomenų perdavimo sparta smarkiai šoktelėjo. Šiuo metu Lietuvos gyventojai gali naudotis iki 1 Gb/s interneto sparta. Taigi, per visą istoriją interneto greitis mūsų šalyje išaugo daugiau nei 100-u tūkstančių kartų. Ir tai dar ne riba.

Spartaus interneto poreikis auga

Lietuvos gyventojai gali džiaugtis galėdami naudotis itin didele interneto sparta. Mūsų šalis patenka į greičiausią šviesolaidinį internetą turinčių Europos šalių dešimtuką. Tai reiškia, kad galime tiesiogiai per internetą žiūrėti kokybišką vaizdo turinį, bendrauti su draugais per interneto vaizdo kamerą, žaisti kokybiškus kompiuterinės grafikos žaidimus. Gerėjant vaizdo raiškos kokybei, auga vaizdo failų dydis, todėl didėja ir spartesnio interneto poreikis.

Spartaus interneto reikia ir verslo srityje – siunčiant ir gaunant didelius informacijos kiekius, dalijantis ja su kolegomis ir partneriais, dalyvaujant vaizdo konferencijose. Greito interneto poreikį didina ir prie tinklo prijungtų įrenginių skaičius. Jau dabar prie interneto iš skirtingų įrenginių jungiasi kone kiekvienas šeimos narys, o neretai vienas asmuo naudojasi ne vienu, o dviem ar net trimis įrenginiais (kompiuteriu, planšete, išmaniuoju telefonu).

„Jau dabar optinis tinklas leidžia pasiekti ir didesnę nei 1 Gb/s spartą, tačiau kol kas didesnio interneto greičio tiesiog nereikia. Žinoma, augant vaizdo turinio, įvairių kompiuterinių programų, žaidimų kokybei, failai dar didės ir ateityje jiems perduoti gali prireikti dar didesnės spartos. Tuomet būsim pasiruošę ją pasiūlyti“, – sako UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ Produktų valdymo departamento vadovas Povilas Keburis.