Naujajame testamente rašoma, kad Jėzus ėjo vandeniu, bet Floridos universiteto mokslininkas pasiūlė ne tokį stebuklingą Jėzaus Kristaus ėjimo vandeniu paaiškinimą.

Okeanologijos profesoriaus Dorono Nofo nuomone, Jėzus Kristus Galilėjos ežere ėjo ne vandeniu, o ledo lytimi.

D.Nofas nustatė, kad prieš maždaug 2000 metų šiame ežere (dabar Tiberiados arba Genezareto ežere) buvo susidariusios tokios hidrologijos ir meteorologijos sąlygos, kad pakrantės ruože galėjo atsirasti ledo.

Oro temperatūra prie Galilėjos ežero, nurodo D.Nofas, prieš 2,6-1,5 tūkstančio metų nukrisdavo žemiau nulio Celsijaus. Esant tokiai temperatūrai ežero pakraščiuose galėjo susidaryti ledo lytys, galinčios išlaikyti suaugusį žmogų, sakoma D.Nofo straipsnyje, išspausdintame žurnalo „Journal of Paleolimnology“ balandžio numeryje.

Profesorius pabrėžia, kad ledas Galilėjos ežere yra tik „vienas galimų ėjimo vandeniu stebuklo paaiškinimų“.

„Aš netikiu, kad kas nors ėjo vandeniu. Esu įsitikinęs, kad toks fenomenas turi turėti kokį nors mokslinį paaiškinimą“, – pareiškė D.Nofas, pridūręs, kad palieka kitiems spręsti, ar hipotezė apie ledo lytį paaiškina Biblijos stebuklą.

D.Nofas jau ne pirmą kartą mėgina remdamasis mokslu paaiškinti Senajame ir Naujajame testamente aprašytus įvykius. Dešimtojo dešimtmečio viduryje D.Nofas pateikė hipotezę, kad Raudonosios jūros vandenys išsiskyrė prieš Mozę ir jo bendrakeleivius dėl stipraus vėjo. Pučiant vėjui smarkiai nukrito vandens lygis ir atsirado plati brasta. Kai vėjas nurimo, mano D.Nofas, vanduo sugrįžo ir nuskandino žydus persekiojusius egiptiečius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.