Žili plaukai kai kuriems – tai siaubas. Ne tik prezidentui ar premjerui šiandien, bet taip pat ir senovės graikams ir romėnams. Lyginant su šiandienos kirpėjų išmone, tuometinis švino oksido ir kalkių ekstraktas atrodo labai paprastas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Šis mišinys sidabro spalvos sruogoms geba suteikti natūralią tamsią spalvą. Virsmo procesas yra paremtas moderniausiomis nanotechnologijomis, kurias neseniai pavyko atskleisti ir prancūzų mokslininkams.

Mišinyje, kurį naudojo senovės romėnai, yra smulkučių kristalų iš tamsiojo švino sulfido. Mokslininkai šiandien juos vadina nanokristalais. Jie yra naudojami kuriant sudėtingas elektronines mašinas. Dabar nanotechnologus turėtų sudominti ir romėnų pasiekti rezultatai dažant plaukus.

 
Savo laboratorijoje tyrinėtojas Filipas Valteris (Philippe Walter) iš Nacionalinės Paryžiaus tyrėjų organizacijos išbandė graikų ir romėnų laikų receptą: į vandenį buvo panardinti šviesūs plaukai, ten pat lygiomis dalimis – švino oksidas ir kalcio hidroksidas. Jau netrukus plaukai patamsėjo. Ir kuo ilgiau jie buvo paliekami mišinyje, tuo tamsesnį atspalvį įgydavo, moksliniam žurnalui „Nano Letters“  pranešė eksperimentatorius.

Kaip buvo pasiektas rezultatas, mikroskopais gali ištirti chemikai ir plaukų ekspertai. Iš sieros, baltųjų plaukų dalelių ir švino oksido susidaro mažyčiai, mažiau nei vieno nanometro dydžio kristalai. Dalis jų įsigeria į plauką, o dalis pasilieka jo paviršiuje.

Skersinis plauko pjūvis parodė, jog kristalai įsitvirtina išilgai plauko ašies  ir yra žymiai mažesni už natūralų plaukų spalvos pigmentą – melaniną. Kol kas dar nėra gerai žinoma, kaip veikia švino sulfidas galvos odą ir visą organizmą, tačiau akivaizdu, jog ši metalo druska kenkia sveikatai bei kelia pavojų aplinkai.