Ar visada Žemėje metai trukdavę 365,2422 paros? Senovėje įvairios planetos tautos buvo stebėtinai vieningos neigdamos šį skaičių...

Ar visada Žemėje metai trukdavę 365,2422 paros? Senovėje įvairios planetos tautos buvo stebėtinai vieningos neigdamos šį skaičių. Anglijos Aveberio akmenų ratai, tyrinėtojų nuomone, neabejotinai liudija, kad tai 360 dienų kalendorius. Indai irgi turėję 360 dienų metus. Matematikos ir astronomijos veikale „Aryabhatija“ rašoma: „Metus sudaro 12 mėnesių. Mėnesį sudaro 30 dienų“. Senovės Babilono zodiakas buvo padalytas į 36 dekadas. Tai kelias, kurį Saulė nejudančių žvaigždžių atžvilgiu nukeliauja per 10 dienų. 36 dekados tesudaro 360 dienų metus. Senovės romėnai irgi manė, kad metus sudaro 360 dienų. Tokia pat metų skaičiavimo tvarka galiojo ir Kinijoje. Ypač pasižymėję laiko skaičiavimo tikslumu majai irgi metais – tunais – vadino 360 dienų. Taip pat iš tradicijos elgėsi ir inkai, nors seniai buvo pastebėję, kad jie nebeatitinka realybės. Visos šios tautos mokėjo gana tiksliai skaičiuoti laiką ir, žinoma, elgėsi panašiai kaip egiptiečiai. 237 m. pr. m. e. Kanopo miesto žyniai paskelbė įsaką, kad „reikia suderinti kalendorių su šių dienų pasaulio sąranga“. Tad prie 360 dienų buvo įsakyta pridėti penkias dienas ir kas ketveri metai dar vieną dieną. O kinai netgi įsigudrino ir apskritimą dalyti į 365 ¼ laipsnio. Nors ir labai nepatogu, bet užtat tikslu. Ką gali reikšti ši tradicija? Kad kažkada mūsų Žemė buvusi šiek tiek arčiau Saulės, todėl suspėdavusi ją apskrieti greičiau?